Bactiflox Lactab

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Bactiflox Lactab 500 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Bactiflox Lactab tabletėje yra 583,0 mg veikliosios medžiagos ciprofloksacino hidrochlorido (atitinka 500 mg ciprofloksacino).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

 Kvėpavimo takų infekcinė liga.
 Ausų, nosies ir gerklės infekcinė liga.
 Burnos, dantų ar maksilinių veido ančių infekcinė liga.
 Inkstų ir (arba) viršutinių šlapimo takų infekcinė liga.
 Lyties organų infekcinė liga, įskaitant gonorėją ir gimdos priklausinių uždegimą.
 Virškinimo trakto infekcinė liga.
 Tulžies takų infekcinė liga.
 Užkrėsta žaizda ir minkštųjų audinių infekcinė liga.
 Ginekologinė ir akušerinė infekcinė liga.
 Kaulų ir sąnarių infekcinė liga.
 Sepsis.
 Peritonitas.
 Infekcinė akių liga.
 Gydymas arba profilaktika ligonių, kurių imuninė sistema nepakankama (pvz., jei vartojama imunodepresantų arba yra neutropenija).
 Pacientų, vartojančių geriamųjų imunodepresantų, žarnyno dezinfekcija.
 Žmonių, buvusių juodligės sukėlėjų užkrėstoje aplinkoje, profilaktika ir gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Kvėpavimo takų infekcinė liga
Bactiflox nėra pirmiausiai vartotinas vaistas dažnai pasireiškiančiai bendruomenėje įgytai pneumokokų sukeltai pneumonijai gydyti, tačiau jis tinka sergant Klebsiella Enterobacter, Proteus, Pseudomonas, E.coli, Haemophilus, Branhamella, Legionella ir Staphylococcus sukelta pneumonija. Vaistu gydoma P.aeruginosus sukelta ūminė infekcinė liga, pasireiškusi 5 – 17 metų vaikams ir paaugliams, sergantiems cistine kasos fibroze. Gydymo trukmė yra 10 – 14 dienų.

Ausų, nosies ir gerklės infekcinė liga.
Medikamentas tinka, ypač tuo atveju, jei ligą sukelia gramneigiami mikroorganizmai, įskaitant Pseudomonas ar Staphylococcus.

Lyties organų infekcinė liga, įskaitant gonorėją ir gimdos priklausinių uždegimą.
Bactiflox nėra pirmiausiai vartotinas vaistas antrinei infekcinei ligai (išskyrus gonorėjos sukeltą uretritą), sukeltai Chlamydia arba Mycoplasma, gydyti. Jei sergama ir sifiliu, preparatas jo neveikia.

Įprastinis geriamojo preparato dozavimas
Infekcinė liga
Suaugusių žmonių paros dozė
Apatinių ir viršutinių šlapimo takų įprastinė infekcinė liga
Du kartus per parą reikia gerti po 250 mg
Sunki šlapimo takų infekcinė liga (dozė priklauso nuo ligos sunkumo)
Du kartus per parą reikia gerti po 250 mg arba po 500 mg
Kvėpavimo takų infekcinė liga (pvz., bronchitas)
Du kartus per parą reikia gerti po 250 mg arba po 500 mg
Kitokia infekcinė liga (žr. 4.1 skyrių )
Du kartus per parą reikia gerti po 500 mg
Sunki infekcinė liga (pvz., osteomielitas, kvėpavimo takų infekcinė liga, pasireiškusi ligoniams, sergantiems cistine fibroze)
Du kartus per parą reikia gerti po 750 mg

Jei susergama ūmine nekomplikuota gonorėja, kuri ir moterims, ir vyrams pasireiškia uretritu bei nekomplikuotu cistitu moterims, pakanka vienkartinės 250 mg preparato dozės.

Jei sergama įprastine apatinių šlapimo takų infekcine liga, rekomenduojama 3 paras du kartus per parą gerti po 250 mg vaistinio preparato.

Jei infekcinė liga labai sunki, pvz., infekcija atsinaujina ligoniams, sergantiems cistine kasos fibroze, pneumonija, pilvaplėvės infekcine liga, t.y. peritonitu, Pseudomonas sukelta kaulų ir sąnarių ar Staphylococcus arba Streptococcus pneumoniae sukelta infekcine liga, dienos dozę būtina didinti ir, jei vaisto nevartojama parenteraliniu būdu, gerti po 750 mg du kartus per parą.

Sergantiems cistine fibroze 5 – 17 metų vaikams ir paaugliams, kurie suserga ūmine infekcine liga, rekomenduojama du kartus per parą gerti po 20 mg/kg kūno svorio medikamento dozę. Ją reikia padalyti į dvi lygias dalis ir gerti kas 12 valandų. Bendra geriamojo vaisto paros dozė turi būti ne didesnė kaip 1500 mg (t.y. reikia gerti po 750 mg du kartus per parą).

Jei ligonis serga ir cistine fibroze, rekomenduojama infekcinę ligą gydyti 10 – 14 dienų. Kokią dozę turėtų vartoti vaikai, sergantys inkstų ar kepenų nepakankamumu, tiksliai nežinoma, nes patyrimo nėra.
Nors Bactiflox veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais, tačiau jis nėra pirmiausiai vartotinas vaistas tuo atveju, jei įtariama arba nustatyta, kad sergama Streptococcus pneumoniae sukelta pneumonija.

Jei šlapimo takų infekcinę ligą sukėlė Chlamydia, būtinu atveju medikamento paros dozę galima didinti ir vartoti po 750 mg du kartus per parą. Preparato gerti būtina ne trumpiau kaip 10 dienų.

Juodligė
Įtarus ar įsitikinus, kad įkvėpta juodligės sukėlėjų, gydymą būtina pradėti nedelsiant. Pradžioje reikia vartoti intraveninį ciprofloksaciną.
Vėliau vartojama geriamojo ciprofloksacino: suaugusiems žmonėms reikia du kartus per parą gerti po 500 mg preparato. Vaikai du kartus per parą turi gerti po 15 mg/kg kūno svorio dozę. Vaikams didžiausia paros dozė turi būti ne didesnė kaip 500 mg.
Ciprofloksacino poveikis juodligės sukėlėjams įrodytas tyrimais su gyvūnais (žr. 5.1 skyrių).
Jei nustatoma, kad tiriamosios Bacillus anthracis padermės yra atsparios preparatui, būtina spręsti, ar nereikėtų gydymą vaikams, jauniems žmonėms, nėščioms ir žindamoms moterims keisti amino penicilino preparatais.

Gydymo trukmė
Neatidėliotino gydymo ir infekcinės ligos, įkvėpus juodligės sukėlėjų, gydymo trukmė yra 60 dienų.
Vartojant šias dozes, atsižvelgiant į mikroorganizmų jautrumą in vitro ir vaisto koncentraciją plazmoje, kurie kiekvienu atveju turėtų būti, galima tikėtis gydomojo poveikio (žr. 5.1 skyrių).

Geriamojo medikamento vartojimo metodas

Tabletes reikia nuryti nekramčius, užsigerti skysčiu. Jas galima gerti nepriklausomai nuo valgio laiko. Jei tablečių vartojama nevalgius, vaisto rezorbcija greitėja.
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo, paciento būklės ir bakteriologinių tyrimų rezultato. Paprastai, praėjus karščiavimui ar išnykus klinikiniams simptomams, preparato reikia vartoti mažiausiai dar 3 dienas.

Vidutinė gydymo trukmė

Ūminė nekomplikuota vyrų gonorėja. 1 para.
Inkstų, šlapimo takų ir pilvaplėvės infekcinė liga. Ne ilgiau kaip 7 dienas.
Visu neutropenijos laikotarpiu ligoniams, kurių imuninė sistema nepakankama.
Visos kitos infekcinės ligos. 7 – 14 dienų.
Osteomielitas. Ne ilgiau kaip 2 mėnesius.
Streptococcus sukeltą infekcinę ligą reikia gydyti mažiausiai 10 dienų (tokiu atveju sumažėja komplikacijų pavojus).

Specialaus dozavimo nurodymai

1. Inkstų funkcijos sutrikimas

1.1 Jei kreatinino klirensas yra 31 – 60 ml/min./1,73 m3 arba kreatinino kiekis serume yra
1,4 – 1,9 mg/100 ml (124 – 168 mol/l), didžiausia vaisto paros dozė yra 1000 mg.
1.2 Jei kreatinino klirensas yra 30 ml/min./1,73 m2 arba mažesnis ir kreatinino kiekis serume yra 2 mg/100 ml (177 mol/l) arba didesnis, didžiausia medikamento paros dozė turi būti 500 mg.

2. Hemodializuojami pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Po dializės, ligoniams tą pačią dieną vaisto reikia vartoti taip, kaip nurodyta 1.2 punkte.

3. Ligoniai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Jei kepenų funkcija sutrikusi ciprofloksacino išsiskyrimas kinta labai mažai, todėl, jei vartojama įprastinė dozė, jos koreguoti nereikia.
Jei ligonio ir inkstų, ir kepenų funkcija sutrikusi, dozę būtina koreguoti, atsižvelgiant į inkstų nepakankamumo laipsnį taip, kaip nurodyta punktuose 1.1 ir 1.2.

4. Pagyvenę žmonės

Didžiausia paros dozė nustatoma, atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr.1 punktą)

4.3 Kontraindikacijos

Medikamento vartoti draudžiama, jei paciento organizmo jautrumas ciprofloksacinui ar kitiems chinolonų grupės preparatams yra padidėjęs.
Tol, kol apie vaistą nebus gauta papildomų duomenų, Bactiflox vartoti nėščioms ir žindamoms moterims draudžiama.
Vaikus ir paauglius, kol jie neužaugo, Bactiflox gydyti negalima, kadangi tyrimų su gyvūnais metu neįrodyta, kad preparatas žalingo poveikio vaikų sąnarių kremzlėms nedaro.
Apie cistinę kasos fibrozę daugiau duomenų pateikta 4.4 skyriuje.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ciprofloksacinas, kaip ir kiti girazės inhibitoriai, gali pažeisti gyvūnų jauniklių kremzles, kurias labiausiai veikia fizinis krūvis.
Tyrimo metu 18 metų pacientų, sirgusių daugiausia cistine fibroze, sąnarių ir kremzlių ciprofloksacinas nepažeidė.

Šiuo metu manoma, kad cistine fibroze sergančius vaikus ir paauglius, susirgusius ūmine P.aeruginosa sukelta infekcine liga, ar sergančius juodlige, ciprofloksacinu gydyti galima (žr. 4.1 ir 4.2 skyrius). Kitokiais atvejais medikamento vartoti nerekomenduojama.

Retais atvejais ciprofloksacinas gali sukelti padidėjusio jautrumo šviesai reakciją, todėl jo vartojantiems pacientams saulės šviesoje ilgai būti negalima. Jei tai neįmanoma, būtina vartoti nuo saulės saugantį kremą (jo apsaugos koeficientas turi būti tinkamas), vilkėti rankas ir kojas dengiančius drabužius, nešioti veidą saugančią skrybėlę.

Epileptikams ar pacientams, kurių CNS pažeista (pvz., sumažėjęs smegenų dirglumo slenkstis, anksčiau buvę traukuliai, sutrikusi smegenų kraujotaka, pakitusi smegenų struktūra arba ištiko insultas), Bactiflox vartoti galima tik atidžiai apsvarsčius naudos ir žalos santykį, kadangi jiems gali pasireikšti šalutinio poveikio CNS rizika.

Ilgai ar pakartotinai medikamento vartojant, gali atsirasti atsparių bakterijų ar mieliagrybių sukelta superinfekcija.

Kadangi gali pasireikšti kryžminis atsparumas tarp ciprofloksacino ir kitokių fluorochinolonų, ligonius būtina nuolat stebėti. Be to, jiems reikia pasakyti, kad ilgai nebūtų saulės šviesoje, kadangi galima padidėjusio jautrumo šviesai reakcija.

Kadangi ciprofloksacino daugiausiai išsiskiria pro inkstus ir mažiau per kepenis bei tulžį, atsargiai jo turi vartoti pacientai, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi.
Retai gali atsirasti kristalurija, todėl ligoniams būtina paaiškinti, kad preparatą reikia užsigerti pakankamu kiekiu skysčių.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Jei kartu su geriamuoju ciprofloksacinu vartojama geležies, sukralfato, antacidinių preparatų arba labai buferinių, pvz., antiretrovirusinio poveikio, vaistų, kurių sudėtyje yra magnio, aliuminio arba kalcio, ciprofloksacino rezorbcija mažėja, todėl ciprofloksacino reikia gerti arba likus 1 – 2 valandoms iki minėtų preparatų vartojimo arba praėjus 4 valandoms po jų vartojimo.

Šios nuorodos nereikia laikytis, jei vartojama antacidinių preparatų, blokuojančių H2 receptorius.
Jei su Bactiflox vartojama teofilino, pastarojo medikamento koncentracija serume gali padidėti ir tapti toksinė, todėl gali pasireikšti teofilino sukeltas šalutinis poveikis. Jei šių preparatų vartoti kartu būtina, reikia sekti teofilino koncentraciją serume ir atitinkamai mažinti jo dozavimą.

Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad vartojant kartu labai dideles chinolonų (girazės inhibitorių) ir bet kurių nesteroidinių preparatų nuo uždegimo (pvz., fenbufeno, bet ne acetilsalicilo rūgšties) dozes, gali prasidėti traukuliai.

Pavieniais atvejais, vartojant ciprofloksacino ir ciklosporino kartu, kraujo serume laikinai padidėja kreatinino koncentracija, todėl du kartus per savaitę reikia sekti tokių pacientų kreatinino koncentraciją serume.

Bactiflox vartojant kartu su varfarinu, pastarojo vaisto poveikis stiprėja.

Retais atvejais, Bactiflox vartojant kartu su glibenklamidu, pastarojo preparato poveikis gali sustiprėti ir pasireikšti hipoglikemija.

Probenecidas daro poveikį ciprofloksacino išsiskyrimui pro inkstus. Kartu vartojant 1000 mg probenecido ir 500 mg ciprofloksacino, pastarojo medikamento koncentracija kraujo serume padidėja maždaug 50 , o pusinės eliminacijos periodas nepakinta, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį, jei pacientas vartoja abiejų preparatų.

Metoklopramidas greitina ciprofloksacino rezorbciją, vadinasi, jo koncentracija plazmoje tampa didžiausia daug greičiau. Metoklopramidas biologiniam ciprofloksacino prieinamumui įtakos nedaro.
Jei ciprofloksacino ir metotreksato vartojama kartu, šių preparatų koncentracija plazmoje gali padidėti, kadangi konkurenciniu būdu slopinama metotreksato sekrecija inkstų kanalėliais. Padidėjus metotreksato koncentracijai, didėja jo toksinio poveikio rizika, todėl pacientus būtina atidžiai sekti.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Pagal poveikį nėštumo metu vaistas priskiriamas C kategorijai.

Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad preparatas teratogeninio (sklaidos trūkumo) poveikio nesukelia, tačiau augančio organizmo kremzlių pažeidimo galimybė išlieka. Ciprofloksacinas patenka į virkštelės kraujotaką bei amniono vandenis.
Preparato koncentracija motinos piene ir serume būna vienoda, todėl, kol nebus papildomų tyrimo duomenų, išskyrus juodligės atvejus (žr. 4.1 skyrių), nėščiai ir žindamai moteriai Bactiflox vartoti draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientui gali atsirasti reakcijos slopinimas, susilpnėti gebėjimas vairuoti automobilį arba dirbti su mechanizmais. Toks poveikis gali sustiprėti, jei kartu vartojama alkoholio.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Apskritai vartojant ciprofloksacino šalutinis poveikis pasireiškia retai. Toliau išvardytas preparato sukeliamas šalutinis poveikis.

Virškinimo trakto sutrikimai
2 – 10  ligonių pasireiškia pykinimas, diarėja, vėmimas, virškinimo sutrikimas, pilvo skausmas ir pūtimas, netenkama apetito.
Sunkus ir ilgalaikis viduriavimas, pasireiškiantis vaisto vartojimo periodu ar po jo, gali būti sunkaus žarnų pažeidimo (pseudomembraninio kolito) simptomas. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti Bactiflox vartojimą ir pradėti tinkamą gydymą, pavyzdžiui, pirmiausia ligonis turi pradėti gerti keturis kartus per parą po 250 mg vankomicino. Preparatų, slopinanačių žarnų peristaltiką, vartoti draudžiama.
Labai retai pasireiškia pankreatitas.

Centrinės nervų sistemos sutrikimai
Retai gali atsirasti galvos svaigimas ir skausmas, nuovargis, miego sutrikimas, ažitacija, tremoras.
Labai retais atvejais pasireiškia periferinių jutimų sutrikimas, trukčiojimas, jautrumo sumažėjimas arba padidėjimas, raumenų tempimas, kojų, nugaros ir krūtinės skausmas, prakaitavimas, eisenos sutrikimas, traukuliai, padidėja intrakranialinis spaudimas, atsiranda nerimas, nakties košmarai, konfūzija, depresija, haliucinacijos. Pavieniais atvejais pasireiškia psichozė, sutrinka skonis ir uoslė, atsiranda regos sutrikimų (diplopija, sutrinka spalvų matymas). Labai retai tokių sutrikimų atsiranda išgėrus pirmą dozę. Tokiu atveju Bactiflox vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Padidėjusio organizmo jautrumo reakcija
Retai pasireiškia odos reakcija, pvz., išbėrimas.
Labai retais atvejais atsiranda niežulys, vaisto sukeltas karščiavimas, dilgėlinė, padidėjusi odos pigmentacija, anafilaksinė arba anafilaktoidinė reakcija (pvz., veido, gerklų edema, kraujagyslių sienelių pralaidumo padidėjimas, dusulys, galintis sukelti gyvybei pavojingą šoką). Retai pastarosios reakcijos gali pasireikšti net po pirmos dozės. Tokiu atveju Bactiflox vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti tinkamai gydyti (pvz., šoką).
Odoje gali atsirasti taškinių kraujosruvų (petechijų), kraujingų pūslių, mažų mazgelių su šašais, reiškiančių kraujagyslių uždegimą, mazginė eritema, daugiaformė eksudacinė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas, Lajelio sindromas. Be to, gali pasireikšti intersticinis nefritas, hepatitas, kepenų ląstelių nekrozė, galinti sukelti gyvybei pavojingą kepenų funkcijos nepakankamumą.

Širdies ir kraujagyslių sistema
Pasireiškia tachikardija, labai retai - karščio pylimas, migrena, alpulys, hipotenzija.

Kitos sistemos
Atsiranda sąnarių patinimas arba kitoks pažeidimas.
Labai retais atvejais pasireiškia bendrasis silpnumas, raumenų skausmas, miastenija, tendovaginitas, jautrumas šviesai, gali trumpam atsirasti inkstų funkcijos susilpnėjimas ir nepakankamumas, zvimbimas ausyse, kurtumas (ypač aukštiems garsams), kuris paprastai būna trumpalaikis.
Retai ciprofloksacino vartojimo laikotarpiu gali prasidėti Achilo sausgyslės uždegimas, be to, pavieniais atvejais, ypač pagyvenusiems pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti sisteminio poveikio gliukokortikoidais, Achilo sausgyslė gali plyšti iš dalies arba visiškai. Jei atsiranda Achilo sausgyslės uždegimo simptomų (pvz., skausmas, patinimas), vaisto vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Kraujo sistemos sutrikimai
Gali atsirasti eozinofilija, leukocitopenija, granulocitopenija, anemija, trombocitopenija.
Labai retais atvejais pasireiškia leukocitozė, trombocitozė, hemolizinė anemija, pakinta protrombino kiekis, pancitopenija, kaulų čiulpų depresija.

Poveikis laboratorinių tyrimų rodmenims
Pacientų, kurių kepenų funkcija pažeista, kraujyje laikinai gali labai padidėti transaminazių, laktatdehidrogenazės ir šarminės fosfatazės aktyvumas. Serume laikinai padidėja šlapalo, kreatinino ir bilirubino koncentracija, labai retais atvejais atsiranda hiperglikemija, kristalurija ir hematurija, padidėja amilazės ir lipazės aktyvumas.

4.9 Perdozavimas

Žinomi keli atvejai, kai staiga perdozavus ciprofloksacino, keliems ligoniams pasireiškė trumpalaikis toksinis poveikis inkstams. Vaisto perdozavus, be įprastų pagalbos priemonių, rekomenduojama sekti inkstų funkciją ir, kad sumažėtų preparato rezorbcija, ligoniui duoti gerti antacidinių preparatų, kurių sudėtyje yra magnio arba kalcio.
Hemodialize arba pilvaplėvės dialize iš organizmo ciprofloksacino galima pašalinti tik
mažiau kaip 10 .
Kad nepasireikštų kristalurija, pacientui būtina vartoti pakankamą kiekį skysčių.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Sisteminio poveikio antibakteriniai preparatai, fluorochinolonai.
ATC kodas – J01M A02
Bactiflox (ciprofloksacinas) yra antibakterinio poveikio preparatas, priklausantis chinolonų grupei. Jis veikia gramneigiamus ir gramteigiamus mikroorganizmus.
Bactiflox trikdo chromosomų informacijos, būtinos bakterijų metabolizmui, perdavimą, todėl bakterijų dauginimasis greitai mažėja. Bactiflox sukelia baktericidinį poveikį.
Dėl medikamento ypatingo veikimo būdo tarp ciprofloksacino ir kitų antibakterinio poveikio chinolonų grupės vaistų kryžminis atsparumas nepasireiškia.
Iš dalies Bactiflox efektyviai veikia bakterijas, atsparias aminoglikozidų, penicilinų, cefalosporinų, tetraciklinų ir kitų antibiotikų poveikiui.

Mikrobiologija

Bactiflox poveikiui jautrūs (MSK90 yra mažesnė kaip 1 g/ml) mikroorganizmai
E.coli, Shigella, Salmonella, Citrobacter, Klebsiella, Enterobacter, Serratia, Hafnia, Edwardsiella, Proteus (indolui teigiamos ir neigiamos padermės), Providencia, Morganella, Yersinia, Vibrio, Aeromonas, Plesiomonas, Pasteurella, Haemophilus, Campylobacter, Pseudomonas, Legionella, Neisseria, Branhamella, Acinobacter, Brucella, Listeria, Staphylococcus, Corynebacterium, Chlamydia.

Kintamo (vidutiniško) jautrumo (MSK90 yra 1 - 4 g/ml) mikroorganizmai
Gardnerella, Flavobacterium, Alcaligenes, Streptococcus agalactiae, Enterococcus faecalis, Streptococcus pyogenes, Streptococcus pneumoniae, Streptococci viridans, Mycoplasma hominis, Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium fortuitum.

Paprastai atsparūs (MSK90  4 g/ml) mikroorganizmai
Enterococcus faecium, Ureaplasma urealyticum, Nocardia asteroides.

Vidutiniškai jautrūs (su kai kuriomis išimtimis) anaerobai
Peptococcus, Peptostreptococcus ir atsparūs, pvz., Bacteroides.
Ciprofloksacinas blyškiosios spirochetos (Treponema pallidum) neveikia.

Bactiflox poveikiui atsparūs mikroorganizmai
Tiriant stafilokokų padermes, pastebėta, kad atsiranda atsparių ciprofloksacino, kaip ir kitų chinolonų, poveikiui mikroorganizmų padermių.
Tai labai būdinga meticilinui atsparioms S.aureus padermėms. Be to, pastebėtas padidėjęs Pseudomonas aeruginosa atsparumas.

Literatūros duomenimis, pacientams, ilgai vartojantiems antibiotiko arba sergantiems, pvz., cistine fibroze ar osteomielitu, kyla didesnis pavojus. Jų būklė būna panaši į ligonių, kurie yra labai infekcijos pažeisti ir kuriems reikia vartoti antibiotikų profilaktikai arba ligai gydyti (pvz., leukemija sergančių pacientų, kurių žarnyno flora yra selektyviai nuslopinta, ligonių, kuriems yra dauginių traumų arba operuojamų žmonių, kuriems reikia ilgalaikės medicinos pagalbos).

Ciprofloksacinui atsparių mikroorganizmų populiacijos priklauso nuo vietos ir būna labai įvairios, todėl rekomenduojama sekti informaciją apie atsparius tos vietovės mikroorganizmus.

Yra duomenų apie fluorochinolonų poveikiui atsparias Campylobacter padermes, susijusias su plačiai paplitusiu vaisto vartojimu paukštininkystės srityje.

Kokiu būdu atsiranda ciprofloksacinui atsparių padermių, dar nėra visiškai aišku.
Neabejojama, kad atsiranda mikroorganizmo mutacija, kintant DNR topoizomerazės (vadinamosios DNR girazės) A subvienetui.

Atsparumas gali pasireikšti, kintant išorinės membranos baltymams ir (arba) veikiant kitiems faktoriams, kurie didina mikroorganizmo pralaidumą vaistui.
Remiantis šiuolaikinėmis mokslo žiniomis, galima daryti išvadą, kad atsparumas ciprofloksacinui atsiranda tik dėl chromosomų kitimo ir dėl to negali būti perduodamas.
Paprastai tarp fluorochinolonų, pvz., ciprofloksacino, enoksino, norfloksacino ir ofloksacino pasireiškia kryžminis atsparumas, tačiau niekada jo nebūna tarp ciprofloksacino ir kitų antimikrobinio poveikio vaistų, pvz., aminoglikozidų, beta laktaminių antibiotikų, makrolidų, tetraciklinų, bei sulfanilamidų, įskaitant kotrimoksazolį.
Mikroorganizmo membranos pralaidumo sumažėjimas retais atvejais gali būti Pseudomonas aeruginosa arba Enterobacteriaceae padermių atsparumo ciprofloksacinui arba kitos antibiotikų grupės preparatams, pvz., beta laktaminiams antibiotikams ar aminoglikozidams, priežastis.
In vitro vartojant kartu ciprofloksacino ir kitokių antibakterinio poveikio medžiagų, poveikis daugiausia būna adityvus arba neutralus.

Bactiflox MSK50 ir MSK90 priklauso nuo poveikio gramteigiamiems ir gramneigiamiems mikroorganizmams.
MSK50 yra mažiausia slopinamoji koncentracija, slopinanti 50  mikroorganizmų.
MSK90 - mažiausia slopinamoji koncentracija, slopinanti 90  mikroorganizmų.

Jei infekcinę ligą sukėlė vidutinio jautrumo mikroorganizmai, jų jautrumą nustatyti rekomenduojama galimo atsparumo atmetimu.
Mikroorganizmų jautrumą Bactiflox galima nustatyti įprastine procedūra, rekomenduota Nacionalinio klinikinių laboratorinių standartų komiteto (NCCLS), t.y. diskų arba tirpalo metodu. NCCLS rekomenduoja lentelėse pateiktus mikroorganizmų jautrumo nustatymo kriterijus.

Diskų metodas (5g) Tirpalo metodas
Skersmuo (mm) MSK (mg/l)
Jautrūs
 21
 1
Vidutiniškai jautrūs
16 - 20
2
Atsparūs
 14
 4

Mikroorganizmas
Izoliato numeris
MSK50 (mg/l)
MSK90 (mg/l)
Enterobacteria
Escherichia coli
6315
0,03
0,10
Shigella padermės
1664
0,03
0,04
Salmonella padermės
1770
0,04
0,06
Citrobacter padermės
3500
0,04
0,24
Klebsiella padermės

Enterobacter padermės
3533
0,04
0,19
Serratia padermės
1828
0,10
0,70
Hafnia alvei
37
0,02
0,06
Edwardsiella tarda
29
0,06
0,06
Proteus mirabilis
2372
0,03
0,11
Proteus vulgaris
689
0,03
0,05
Providencia alcalifaciens
62
0,02
0,05
Providencia rettgeri
310
0,13
1,57
Providencia stuartii
568
0,26
1,69
Morganella morganii
912
0,02
0,12
Yersinia padermės
550
0,03
0,04
Gramneigiami
mikroorganizmai
Vibrio padermės
162
0,53
0,54
Aeromonas padermės
367
0,02
0,03
Plesiomonas shigeloides
44
0,03
0,03
Pasteurella multocida
20
0,01
0,02
Haemophilus influenzae
1158
0,01
0,02
Haemophilus ducreyi
325
0,01
0,03
Gardnerella vaginalis
230
1,33
2,68
Eikenella corrodens
44
0,01
0,02
Capnocytophaga padermės
249
0,09
0,18
Pseudomonas aeruginosa
6546
0,20
0
Pseudomonas maltophilia
590
2,22
6,22
Pseudomonas fluorescens
118
0,19
0,81
Pseudomonas cepacia
271
5,04
9,35
Pseudomonas putida
116
0,19
2,52
Pseudomonas pseudomalei
80
3,20
7,05
Pseudomonas acidovirans
49
0,18
0,37
Pseudomonas putrefaciens
32
0,11
0,76
Pseudomonas stutzeri
47
0,14
0,28
Agrobacterium padermės
20
0,06
0,06
Legionella padermės
128
0,30
0,38
Neisseria gonorrhoeae
1899
0,00
0,01
Neisseria menigitidis
266
0,01
0,01
Branhamella catarrhalis
209
0,05
0,10
Acinobacter padermės
1862
0,36
1,21
Flavobacterium padermės
88
2,17
3,60
Alcaligenes padermės
68
0,52
2,58
Brucella melitensis
179
0,36
0,72
Bordetella padermės
136
0,46
0,54
Campylobacter padermės
1151
0,16
0,68
Gramteigiami
mikroorganizmai
Staphylococcus aureus
3580
0,32
0,62
Staphylococcus epidermidis
1304
0,18
0,35
Staphylococcus saprophyticus
230
0,38
0,47
Staphylococcus haemolyticus
91
0,20
0,35
Staphylococcus hominis
61
0,17
0,33
Streptococcus pyogenes
524
0,85
2,22
Streptococcus agalctiae
976
0,70
1,32
Streptococcus pneumoniae
974
1,31
1,97
Streptococcus avium
32
1
1,38
Streptococcus bovis
83
1,85
3,15
Streptococcus viridans
350
1,60
3,42
Enterococcus faecalis
2726
0,90
1,69
Enterococcus faecium
131
1,89
3,86
Bacillus padermės
126
0,22
0,62
Lactobacillus padermės
62
4
16
Listeria monocytogenes
449
0,78
1,33
Corynebacterium padermės
176
0,17
0,88
Corynebacterium JK
102
0,54
0,98
Actinomyces padermės
15
1,40
8
Propionibacterium acnes
64
0,96
2,32
Anaerobai

Bacteroides padermės
3265
4,25
12
Mobiluncus padermės
21
2,33
2,57
Fusobacterium padermės
144
1,91
11
Veilonella padermės
37
0,18
1,96
Peptococcus padermės
182
1,11
2,58
Peptostreptococcus padermės
448
1,15
4,72
Clostridium padermės
1247
5,15
13
Eubacterium padermės
62
4,29
11
Bifidobacterium padermės
14
4
20
Kiti patogeniniai mikroorganizmai

Borrelia burgdorferi
10
1
2
Chlamydia trachomatis
67
0,99
1,63
Mycoplasma hominis
139
0,64
1,32
Ureaplasma urealyticum
168
5,09
9,61
Mycobacterium tuberculosis
649
0,73
1,62
Mycobacterium avium
135
29
49
Mycobacterium chelonei
87
5,34
27
Mycobacterium fortuitum
139
0,40
1,11
Mycobacterium intracellulare
54
7,85
9,63
Mycobacterium kansasii
118
4,05
30
Mycobacterium marinum
13
1,73
2,70
Mycobacterium xenopi
62
0,70
2,29
Nocardia padermės
164
2,25
19
Rhodococcus padermės
10
0,12
1

Ciprofloksacino poveikis juodligės sukėlėjams

Siekiant nustatyti terapinį ciprofloksacino veiksmingumą žmonėms, išmatuotas preparato kiekis žmogaus kraujo serume buvo naudojamas kaip tam tikras parametras ciprofloksacinui vartoti tuo atveju, jei įkvepiama juodligės sukėlėjų.

Suaugusiems žmonėms ir vaikams pavartojus rekomenduojamų ciprofloksacino dozių, vidutinė preparato koncentracija plazmoje buvo tokia pati arba didesnė, negu nustatyta rezus beždžionėms, kurioms buvo inhaliuota juodligės sporų ir kurios po to buvo gydomos ciprofloksacinu. Statistiškai gyvūnų, gydytų ciprofloksacinu, gaišimo dažnis palyginti su negydytų (kontrolinės grupės), buvo daug mažesnis (p0,001).

Ciprofloksacino farmakokinetika žmonių organizme buvo plačiai tirta (žr. 5.2 skyrių).

Suaugusiems žmonėms pavartojus kas 12 val. po 500 mg geriamojo ciprofloksacino, didžiausia nusistovėjusi pusiausvyrinė koncentracija kraujo serume buvo 2,97 g/ml, o injekavus į veną kas 12 val. po 400 mg, didžiausia koncentracija kraujo serume buvo 4,56 g/ml.
Abiem atvejais, praėjus 12 valandų po paskutinės dozės pavartojimo, nusistovėjusi mažiausia pusiausvyrinė koncentracija buvo maždaug 0,2 g/ml.

Dešimčiai 6 – 16 metų vaikų, kuriems kas 12 valandų buvo infuzuojama 10 mg/kg kūno svorio ciprofloksacino dozė (kiekviena infuzija tęsėsi 30 minučių), po dviejų infuzijų didžiausia koncentracija kraujo serume buvo 8,3  g/ml., mažiausia nusistovėjusi koncentracija buvo
0,09 – 0,26 g/ml. Po to vaikai buvo gydomi 15 mg/kg kūno svorio geriamąja ciprofloksacino doze. Išgėrus pirmą dozę, kraujo serume nustatyta vidutinė didžiausia koncentracija, t.y. 3,6 g/ml (žr. 5.2 skyrių).

Kaip ilgai vartojantys medikamentą vaikai jį toleruoja, įskaitant jo poveikį kremzlėms, duomenų yra labai mažai (žr. 4.8 skyrių).

Rezus beždžionės, kurioms tyrimų metu buvo inhaliuota juodligės sporų, vartojo medikamento dozę, kuri yra maždaug 11 procentų LD50 (maždaug 5,5 x 105, t.y. 5 – 30 procentų LD50). Nustatyta, kad mažiausia koncentracija, slopinanti juodligės sukėlėjus (MSK90), yra 0,08 g/ml. Po to 30 dienų beždžionės gėrė ciprofloksacino po 125 mg kas 12 valandų. Didžiausia kraujo serume koncentracija, nustatyta praėjus 1 val. (Tmax) po medikamento pavartojimo, nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai, buvo 0,98 – 1,69 g/ml.
Vidutinė preparato koncentracija kraujo serume, praėjus 12 val. po pavartojimo, bei mažiausia pusiausvyrinė koncentracija buvo 0,12 – 0,19 g/ml.

Gyvūnus pradėta gydyti praėjus 24 val. po jų patekimo į juodligės sporomis užterštą aplinką. Tos grupės gyvūnų, kurie 30 dienų buvo gydomi geriamuoju ciprofloksacinu, nugaišo daug mažiau (1 iš 9), negu placebo vartojusių gyvūnų (9 iš 10) (p  0,001). Vienas gyvūnas, gydytas ciprofloksacinu, nugaišo užbaigus 30 dienų trukusį gydymą.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Svarbiausi duomenys apie veikliąją medžiagą

Rezorbcija
Išgėrus pirmą ciprofloksacino dozę, jis greitai ir visiškai rezorbuojasi. Dėl vaisto metabolizmo pirmo prasiskverbimo per kepenis metu, jo biologinis prieinamumas yra
70 – 80 . Didžiausia koncentracija kraujyje būna po 60 – 90 minučių. Išgėrus
100 – 750 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujo serume būna 0,555 – 3,7 mg/l.
Jei ciprofloksacino vartojama kartu su pienu arba jo produktais, biologinis prieinamumas gali sumažėti 30 – 36 .

Pasiskirstymas
Infekcijos apimtuose organizmo audiniuose arba skysčiuose vaisto koncentracija būna daug didesnė nei serume.
Koncentracijai nusistovėjus, tariamasis ciprofloksacino pasiskirstymo tūris yra
2 – 3 l/kg kūno svorio.
Kadangi prie plazmos baltymų jungiasi tik 20 – 30  medikamento, daugiausia kraujo plazmoje jo būna nejonizuoto, todėl beveik visa pavartota dozė gali laisvai patekti iš kraujagyslių į organizmo audinius ir skysčius. Tokiu būdu tam tikruose organizmo skysčiuose ir audiniuose vaisto koncentracija gali būti daug didesnė nei kraujo serume. Tik nedidelis ciprofloksacino kiekis patenka į cerebrospinalinį skystį, kuriame didžiausia koncentracija būna maždaug 6 – 10  tos, kuri būna kraujo serume.
Ciprofloksacino išgėrus, jo koncentracija tulžyje, prostatos audiniuose ir skysčiuose būna daug didesnė už esančią serume.

Metabolizmas ir išsiskyrimas
Medikamento vidutinis pusinės eliminacijos periodas iš serumo yra maždaug 4 valandos. Išgėrus vienkartinę dozę, pro inkstus išsiskiria maždaug 56  dozės.
Neinkstinis ciprofloksacino išsiskyrimas iš organizmo vyksta daugiausia žarnų sienelių sekrecijos ir metabolizmo būdu. Išgėrus vienkartinę preparato dozę, maždaug 10 – 20  dozės išsiskiria metabolitų pavidalu.

Metabolitų išsiskyrimo (išgerto ciprofloksacino dozė procentais) iš organizmo su šlapimu ir išmatomis duomenys pateikti lentelėje.

Medžiaga
Šlapime ()
Išmatose ()
Ciprofloksacinas
Desetilenociprofloksacinas
Sulfociprofloksacinas
Oksociprofloksacinas
44,7
1,4
3,7
6,2
25,0
0,5
5,9
1,1
Bendras kiekis
56,0
32,5

Ketvirtojo skilimo produkto formilciprofloksacino buvo rasta 0,1  ir tik keliuose mėginiuose.
Trijų iš keturių ciprofloksacino metabolitų antibakterinis aktyvumas buvo panašus į nalidikso rūgšties arba mažesnis. Metabolitas, kurio atsiranda mažiausiai, t.y. formilciprofloksacinas, taip pat yra labai veiksmingas: jo aktyvumas daugiausia yra toks kaip norfloksacino.
Daugiau kaip 90  vaisto išsiskiria pro inkstus per pirmąsias 24 valandas. Intraveniniu būdu 2 –3 mėnesius vartojamo preparato farmakokinetikos tyrimai parodė, kad ciprofloksacinas ir jo metabolitai organizme nesikaupia.

Farmakokinetika specialiųjų grupių pacientų organizme
Pagyvenusių žmonių kreatinino klirensą reikia sekti, kadangi medikamento pusinės eliminacijos laikas gali būti pailgėjęs.
Jei pacientų, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 20 ml/min., dozę būtina mažinti per pusę arba dvigubai ilginti intervalus tarp dozių.
Kadangi ciprofloksacino metabolizmas vyksta lėtai, ligonių, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, organizme vaisto kauptis neturėtų.

Vaikų ir paauglių, sergančių cistine fibroze, farmakokinetikos organizme tyrimai parodė, kad vaisto koncentracija jų kraujo plazmoje būna panaši į tokią, kuri būna suaugusių žmonių, kuriems rekomenduojama gerti du kartus per parą 20 mg/kg kūno svorio dozę, plazmoje.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų rezultatai, kurie galėtų būti svarbūs klinikai, pateikti 4.4 skyriuje.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:
Kukurūzų krakmolas
Mikrokristalinė celiuliozė
Krospovidonas
Silicio dioksidas
Magnio stearatas.
Plėvelės sudėtis:
Hipromeliozė
Propilenglikolis
Dažiklis.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys pateikti 4.5 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVDC ir aliuminio lakšte yra 10 plėvele dengtų Bactiflox Lactab tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra