Zinacef

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Zinacef 750 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Viename buteliuke yra 750 mg cefuroksimo (natrio druskos pavidalu) injekcijoms.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui.

Cefuroksimas yra baltos ar gelsvos spalvos milteliai, į kuriuos įpylus atitinkamą vandens kiekį, gaunama beveik baltos spalvos suspensija skirta vartoti į raumenis arba gelsvos spalvos tirpalas skirtas vartoti į veną.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Kvėpavimo takų infekcinė liga, pvz., ūminis ir lėtinis bronchitas, infekuota bronchektazija, bakterinė pneumonija, plaučių abscesas ir krūtinės ląstos infekcijos po operacijos.

Ausų, nosies ir gerklės infekcinė liga, pvz., sinusitas, tonzilitas ir laringitas.

Šlapimo takų infekcinė liga, pvz., ūminis ir lėtinis pielonefritas, cistitas ir besimptomė bakteriurija.

Minkštųjų audinių infekcinė liga, pvz., celiulitas, rožė, peritonitas ir žaizdų infekcija.

Kaulų ir sąnarių infekcinė liga, pvz., osteomielitas ir sepsinis artritas.

Akušerinė ir ginekologinė infekcinė liga,pvz., dubens organų uždegimas.

Gonorėja, ypač kai netinka penicilinas.

Kitos infekcinės ligos, įskaitant septicemiją ir meningitą.

Padidėjusios infekcijos rizikos profilaktika, atliekant pilvo, dubens organų, ortopedines, širdies, plaučių, stemplės ir kraujagyslių operacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Cefuroksimas yra baktericidinio poveikio cefalosporinų grupės antibiotikas, kuris yra atsparus daugumai beta laktamazių ir veikia platų gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų spektrą.

Jis skiriamas gydyti tokioms infekcijoms, kurių sukėlėjas dar nenustatytas arba kai bakterija yra jautri šiam antibiotikui.
Paprastai natrio cefuroksimas yra veiksmingas ir vienas, bet prireikus jis gali būti derinamas su aminoglikozidais ar su metronidazolu (geriamuoju, žvakučių ar injekcijų formos), ypač skiriant profilaktiškai storosios žarnos ar ginekologinių ligų chirurgijoje.

Cefuroksimas taip pat yra ir aksetilo esterio pavidalo (Zinnat), skirto vartoti per burną. Tai leidžia nuosekliai gydyti tuo pačiu antibiotiku, kai parenteralinę formą kliniškai reikia pakeisti geriamąja. Natrio cefuroksimas yra veiksmingas pneumonijai ir lėtinio bronchito paūmėjimui gydyti, kai skiriamas prieš geriamąjį Zinnat (cefuroksimo aksetilas).

Natrio cefuroksimo injekcijos skirtos vartoti į veną ir/ar į raumenis.

Bendrosios rekomendacijos

Suaugusiems žmonėms
Daugeliui infekcinių ligų gydyti pakanka po 750 mg antibiotiko injekcijų į raumenis arba į veną tris kartus per parą. Gydant sunkesnę infekcinę ligą, šią dozę reikia padidinti ir tris kartus per parą į veną injekuoti po 1,5 g preparato. Jei reikia, preparato į raumenis arba į veną galima vartoti dažniau – kas šešias valandas, tuomet bendra paros dozė yra 3 g–6 g. Kai yra klinikinių indikacijų (suaugusių žmonių pneumonija ir paūmėjęs lėtinis bronchitas) injekuojama į veną ar į raumenis po 750 mg arba po 1,5 g Zinacef du kartus per parą. Toliau gydoma geriamuoju Zinnat.

Kūdikiams ir vaikams
Skiriama 30 mg/kg–100 mg/kg kūno svorio paros dozė, kuri dalijama į 3 ar 4 dalis. Daugumai infekcinių ligų gydyti pakanka 60 mg/kg kūno svorio paros dozės.

Naujagimiams. Skiriama 30 mg/kg–100 mg/kg kūno svorio paros dozė, kuri dalijama į dvi ar tris dalis (žr. 5.2 skyrių).

Gonorėja

Suaugusiems žmonėms
Reikia skirti vienkartinę 1,5 g dozę. (Ją galima padalyti į dvi dalis po 750 mg ir sušvirkšti į skirtingas vietas, pvz., į kiekvieną sėdmenį.)

MeningitaS.

Vien Zinacef tinka gydyti bakterinį meningitą, sukeltą šiam vaistui jautrių bakterijų padermių.

Suaugusiems žmonėms
Antibiotiką reikia leisti į veną po 3 g kas aštuonias valandas.

Kūdikiams ir vaikams
Į veną leidžiama 200 mg/kg– 240 mg/kg kūno svorio paros dozė. Ji dalijama į tris ar keturias dalis.

Naujagimiams
Pradinė paros dozė turi būti 100 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti į veną.

Profilaktika

Suaugusiems žmonėms
Įprastinė dozė atliekant pilvo, dubens organų ir ortopedinę operaciją, yra 1,5 g dozė, kuri injekuojama į veną, atliekant įvadinę bendrąją anesteziją, po kurios papildomai galima suleisti po 750 mg į raumenis po 8 ir 16 valandų.

Atliekant širdies, plaučių, stemplės ir kraujagyslių operaciją, įprastinė dozė yra 1,5 g, kuri injekuojama į veną, atliekant įvadinę bendrąją anesteziją. Po to 1–2 paras tris kartus per parą Zinacef leidžiama į raumenis po 750 mg tris kartus per parą (kitas 24–48 valandas).

Atliekant sąnario persodinimo operaciją, 1,5 g cefuroksimo miltelių, prieš pridedant skysto monomero, galima sumaišyti su pakeliu metilmetakrilato cemento polimero.

Pakaitinis gydymas

Suaugusiems žmonėms
Gydymo trukmę ir parenteraliai vartojamu, ir geriamuoju preparatu lemia infekcinės ligos sunkumas ir paciento būklė.

Pneumonija
Injekuojama į veną arba raumenis po 1,5 g du kartus per parą Zinacef 1–2 paras, po to – duodama gerti po 500 mg Zinnat (cefuroksimo aksetilio) du kartus per parą (7 paras).

Sunkus lėtinio bronchito paūmėjimas
Injekuojama į veną arba į raumenis po 750 mg du kartus per parą Zinacef 1–2 paras, po to – duodama gerti po 500 mg Zinnat (cefuroksimo aksetilio) du kartus per parą (5–7 paras).

Dozavimas sutrikus inkstų funkcijai

Cefuroksimas išskiriamas pro inkstus. Todėl, kaip ir gydant kitais antibiotikais, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama sumažinti Zinacef dozę, kad būtų kompensuojamas lėtesnis jo išsiskyrimas.

Tačiau dozės mažinti nebūtina, kol kreatinino klirensas netapo mažesnis nei 20 ml/min.

Suaugusiems žmonėms, kurių inkstai reikšmingai pažeisti (kreatinino klirensas – 10–20 ml/min.), rekomenduojama skirti Zinacef po 750 mg du kartus per parą, o tiems, kurių inkstai sunkiai pažeisti (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 10 ml/min.) – 750 mg vieną kartą per parą. Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, po kiekvienos dializės turi būti suleidžiama papildoma 750 mg dozė.

Sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu pacientams, kuriems atliekama nepertraukiama arterioveninė hemodializė ar greita hemofiltracija intensyvios terapijos skyriuje, tinkama dozė – po 750 mg du kartus per parą. Atliekant lėtą hemofiltraciją dozuojama atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas bet kuriam cefalosporinų grupės antibiotikui arba bet kuriai pagalbinei Zinacef medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams, kuriems buvo alerginė reakcija penicilinams arba kitiems beta laktaminiams antibiotikams, vaisto reikia skirti labai atsargiai.

Dideles cefalosporinų grupės antibiotikų dozes reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems tuo pat metu taikomas gydymas stipriais diuretikais, tokiais kaip furozemidas, ar aminoglikozidais, nes esant tokiai kombinacijai pasitaikė inkstų funkcijos sutrikimo atvejų. Reikia nuolat tirti tokių pacientų inkstų funkciją, taip pat ir vyresnių ligonių bei tų, kuriems jau anksčiau buvo sutrikusi inkstų funkcija (žr. 4.2 skyrių).

Kaip ir taikant kitus terapinio gydymo būdus meningitui gydyti, keletui natrio cefuroksimu gydytų vaikų atsirado nedidelis ar vidutinio laipsnio klausos netekimas. Injekcijomis skiriant natrio cefuroksimą, kaip ir kitus antibiotikus, stuburo smegenų skystyje po18 ir 36 valandų nustatytas išlikęs Haemophilus influenzae buvimas; tačiau šių duomenų klinikinė reikšmė nėra žinoma.

Kaip ir vartojant kitus antibiotikus, cefuroksimo vartojimas gali sukelti gausų Candida augimą. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti ir kitų atsparių mikroorganizmų išplitimą (pvz., enterokokų ir Clostridium difficile), dėl ko gali tekti nutraukti gydymą.

Taikant pakaitinį gydymą, laikas, kai vaisto jau skiriama gerti, parenkamas atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą, paciento būklę bei ligos sukėlėjo jautrumą. Jei po 72 parenteralinio gydymo valandų paciento sveikatos būklė nepagerėja, gydymą reikia peržiūrėti.

Prieš pradedant pakaitinį gydymą, reikia perskaityti atitinkamą informaciją apie cefuroksimo aksetilį.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kaip ir kiti antibiotikai, cefuroksimas gali paveikti žarnyno florą, dėl ko gali susilpnėti estrogenų reabsorbcija ir sumažėti kombinuotų geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas.

Zinacef neturi įtakos atliekant fermentinius gliukozurijos nustatymo mėginius.

Pastebimi nedideli trukdžiai taikant vario redukcijos metodus (Benedict, Fehling, Clinitest). Tačiau tyrimo rezultatai dėl to neturėtų būti klaidingai teigiami, kaip kad gali pasitaikyti vartojant kitų cefalosporinų

Zinacef vartojantiems pacientams gliukozės koncentraciją kraujyje ar plazmoje rekomenduojama nustatinėti gliukozės oksidazės arba heksokinazės metodais.

Šis antibiotikas neturi įtakos, kai nustatant kreatinino koncentraciją atliekamas šarminio pikrato bandinys.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad Zinacef embriotoksinio ar teratogeninio poveikio nesukelia, bet kaip ir visus vaistus, jį reikia atsargiai vartoti pirmuosius nėštumo mėnesius.

Cefuroksimas patenka į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu Zinacef reikia vartoti atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Zinacef nepageidaujamą poveikį sukelia palyginti retai, jis paprastai yra nesunkus ir trumpalaikis.

Nepageidaujamo poveikio suskirstymas į dažnumo kategorijas yra apytikslis, nes daugumai reakcijų įvertinti apskaičiavimui tinkamų duomenų gauti neįmanoma. Be to, šalutinių reakcijų dažnis, susijęs su natrio cefuroksimu, gali skirtis priklausomai nuo indikacijų.

Labai dažnų ir retų šalutinių reakcijų dažnumui įvertinti buvo naudojami klinikinių tyrimų duomenys. Visų kitų šalutinių reakcijų dažnis (pvz., tokių, kurios pasitaiko <1/1000) buvo apskaičiuotas, remiantis po pardavimo gautais duomenimis, todėl jis labiau atspindi pranešimų apie atvejus skaičių nei tikrą dažnį.

Nepageidaujamo poveikio dažnis vertinamas taip:
labai dažni (≥1/10);
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10);
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000);
labai reti (<1/10 000).

Infekcijos ir infestacijos

Reti
Candida infekcijos pasireiškimas

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni
Neutropenija, eozinofilija.
Nedažni
Leukopenija, sumažėjusi hemoglobino koncentracija, teigiamas Kumbso mėginys.
Reti
Trombocitopenija.
Labai reti
Hemolizinė anemija.

Cefalosporinų grupės antibiotikai absorbuojasi ant eritrocitų membranų paviršiaus ir reaguoja su šio vaisto antikūnais, dėl to būna teigiamas Kumbso mėginys (tai gali klaidinti nustatant kraujo suderinamumą) ir itin retai – hemolizinė anemija.

Imuninės sistemos sutrikimai
Padidėjusio jautrumo reakcijos:
Nedažni
Odos bėrimas, dilgėlinė ir niežulys.
Reti
Medikamentinis karščiavimas.
Labai reti
Intersticinis nefritas, anafilaksija, odos vaskulitas.
Taip pat žr. „Odos ir poodinio audinio sutrikimai“ ir „Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai“.
Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni
Virškinimo sutrikimas.
Labai reti
Pseudomembraninis kolitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni
Laikinai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.
Nedažni
Laikinai padidėjusi bilirubino koncentracija kraujo serume.
Nors kartais laikinai padidėja kepenų fermentų aktyvumas ar bilirubino koncentracija kraujo serume, ypač pacientams, sergantiems kepenų liga, tačiau nėra įrodymų dėl žalingo preparato poveikio kepenims.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai reti
Daugiaformė eritema, toksinė epidermio nekrolizė ir Stivenso - Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Labai reti
Kreatinino kiekio padidėjimas serume, šlapalo azoto padidėjimas kraujyje ir sumažėjęs kreatinino klirensas (žr. 4.4 skyrių).

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni
Galimos reakcijos injekcijos vietoje, tokios kaip skausmas ir tromboflebitas.
Skausmas intraraumeninės injekcijos vietoje dažniau pasitaiko skiriant didesnes dozes. Vis dėlto, tai neturėtų būti priežastis nutraukti preparato vartojimą.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus cefalosporino, dėl smegenų sudirginimo, gali atsirasti traukulių. Cefuroksimo koncentraciją kraujo serume galima sumažinti, atliekant hemodializę arba peritoninę dializę.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti betalaktaminiai antibakteriniai preparatai, antros kartos cefalosporinai, ATC kodas – J01DC02.

Zinacef yra baktericidinio poveikio cefalosporinų grupės antibiotikas, kuris atsparus daugumai beta laktamazių ir veikia daugelį gramteigiamų bei gramneigiamų mikroorganizmų.

Jis labai gerai veikia Staphylococcus aureus, įskaitant penicilinui atsparias (bet ne retas meticilinui atsparias) padermes, Staphylococcus epidermidis, Haemophilus influenzae, Klebsiella gentį, Enterobacter gentį, Streptococcus pyogenes, Escherichia coli, Streptococcus. mitis (viridans grupė), Clostridium gentį, Proteus mirabilis, Proteus rettgeri, Salmonella typhi, Salmonella typhimurium ir kitas Salmonella genties bakterijas, Shigella gentį, Neisseria gentį (įskaitant ir beta laktamazę gaminančias Neisseria gonorrhoea padermes) ir Bordetella pertussis. Jis taip pat vidutiniškai aktyviai veikia Proteus. vulgaris, Morganella morganii (anksčiau Proteus morganii) ir Bacteroides fragilis padermes.

Cefuroksimui nejautrūs šie mikroorganizmai: Clostridium difficile, Pseudomonas gentis, Campylobacter gentis, Acinetobacter calcoaceticus, Legionella gentis bei meticilinui atsparios Staphylococcus. aureus ir Staphylococcus Epidermidis padermės.

Taip pat nustatyta, kad Zinacef nejautrios kai kurios šių genčių padermės: Streptococcus. faecalis, Morganella morganii, Proteus vulgaris, taip pat Enterobacter, Citrobacter, Serratia gentys ir Bacteroides fragilis.

Nustatyta, kad in vitro Zinacef kartu su aminoglikozidų grupės antibiotikais veikia adityviai, o kartais sukelia ir sinergetinį poveikį.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Sušvirkštus vaisto į raumenis, didžiausia cefuroksimo koncentracija kraujyje susidaro po 30–45 min.

Pasiskirstymas
Daug didesnė nei mažiausia cefuroksimo koncentracija, slopinanti įprastus patogeninius mikroorganizmus, gali susidaryti kauluose, sinoviniame skystyje ir organizmo skysčiuose. Kai yra smegenų dangalų uždegimas, cefuroksimas prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą.

Metabolizmas
Cefuroksimas nemetabolizuojamas ir išskiriamas glomerulų filtracijos ir inkstų kanalėlių sekrecijos būdu.

Eliminacija
Švirkščiant vaistą į raumenis arba veną, jo pusinės eliminacijos periodas kraujo serume yra apie 70 minučių.

Kartu vartojamas probenicidas ilgina antibiotiko išsiskyrimo laiką ir didina jo didžiausią koncentraciją serume.

Per 24 valandas po pavartojimo beveik visas (85 % - 90 %) nepakitęs cefuroksimas pašalinamas su šlapimu, didžiausia jo dalis pašalinama per pirmąsias šešias valandas.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Papildomų reikšmingų duomenų nėra.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Milteliai
Pagalbinių medžiagų nėra.

Tirpiklis
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

2,74  m/V natrio rūgščiojo karbonato injekcinio tirpalo (BP) pH gerokai keičia tirpalų spalvą, todėl Zinacef skiesti šiuo tirpalu nerekomenduojama. Tačiau, jei būtina, pacientams, kuriems lašinama natrio rūgščiojo karbonato tirpalo, Zinacef gali būti suleidžiamas į lašinės sistemos žarnelę.

Švirkšte Zinacef maišyti su aminoglikozidų grupės antibiotikais draudžiama.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruoštą vartoti preparatą laikyti 2 C – 8 C šaldytuve, ne ilgiau kaip 24 valandas.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Stiklinis (I ar III tipo) buteliukas, sandariai užkimštas bromobutilo ar fluoru ir plastiku sluoksniuotu butilo gumos kamščiu ir užspaustas užspaudžiamu dangteliu.. Buteliuke yra 750 mg Zinacef. . Pakuotėje taip pat yra tirpiklio ampulė, kurioje yra 6 ml injekcinio vandens.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Intraraumeninis
Pridėti 1 ml injekcinio vandens į 250 mg natrio cefuroksimo arba 3 ml injekcinio vandens į 750 mg natrio cefuroksimo. Švelniai suplakti, kol susidarys matinė suspensija.

Intraveninis
Ištirpinti natrio cefuroksimą injekciniame vandenyje, naudojant bent 2 ml į 250 mg, 6 ml į 750 mg arba 15 ml į 1,5 g.

Suderinamumas
1,5 g natrio cefuroksimo, sumaišyto su 15 ml injekcinio vandens, gali būti įdėta į metronidazolo injekciją (500 mg/100 ml), ir laikomi žemesnėje nei 25 °C temperatūroje jie abu išliks aktyvūs iki 24 valandų. 1,5 g natrio cefuroksimo galima naudoti su 1 g azlocilino (15 ml) ar 5 g (50 ml), ir laikomi 4 °C temperatūroje jie abu išliks aktyvūs iki 24 valandų, o laikomi žemesnėje nei 25 °C temperatūroje jie bus aktyvūs iki 6 valandų.

Natrio cefuroksimas (5 mg/ml) 5 % tirpalo ar 10 % tirpalo ksilitolio injekcijoje 25 °C temperatūroje gali būti laikomas iki 24 valandų.

Natrio cefuroksimą galima naudoti kartu su vandeniniais tirpalais, kuriuose yra iki 1 % lidokaino hidrochlorido.
Natrio cefuroksimą galima vartoti su dažniausiai naudojamais intraveniškai skiriamais skysčiais.

Kambario temperatūroje jis išliks veiksmingas iki 24 valandų su šiais preparatais:
natrio chlorido injekcinis BP 0,9 % tirpalas;
5 % dekstrozės injekcinis tirpalas;
0,18 % natrio chlorido ir 4 % dekstrozės injekcinis tirpalas;
5 % dekstrozės ir 0,9% natrio chlorido injekcinis tirpalas;
5 % dekstrozės ir 0,45 % natrio chlorido injekcinis tirpalas;
5 % dekstrozės ir 0,225 % natrio chlorido injekcinis tirpalas;
10% dekstrozės injekcinis tirpalas;
10 % invertuoto cukraus tirpalas injekciniame vandenyje;
Ringerio tirpalas;
Ringerio laktato tirpalas;
M/6 natrio laktato tirpalas;
sudėtinis natrio laktato tirpalas (Hartmano tirpalas).

Natrio cefuroksimo stabilumo 0,9% natrio chlorido ir 5 % dekstrozės tirpale neveikia natrio hidrokortizono fosfatas.