Kapecitabinas, 150mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Actavis Group PTC ehf., Islandija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Kapecitabinas
1. Kas yra Capecitabine Actavis ir kam jis vartojamas
Capecitabine Actavis priklauso citostatiniais preparatais vadinamų vaistų, stabdančių vėžio ląstelių augimą, grupei. Capecitabine Actavis tabletėje yra 150 /500 mg kapecitabino, kuris pats nėra citostatinis preparatas. Tik po absorbcijos organizme jis verčiamas (daugiau naviko audiniuose negu normaliuose audiniuose) aktyviu priešvėžiniu vaistu.
Capecitabine Actavis gydytojas skiria gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnų, skrandžio ar krūties vėžiui gydyti. Be to, gydytojas Capecitabine Actavis skiria gaubtinės žarnos vėžio atsinaujinimo po visiško naviko pašalinimo chirurgine operacija, profilaktikai.
Capecitabine Actavis gali būti vartojamas vienas arba kartu su kitais vaistais.
2. Kas žinotina prieš vartojant Capecitabine Actavis
Capecitabine Actavis vartoti negalima:
- jeigu yra alergija kapecitabinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje). Jeigu žinote, kad esate alergiški šiam vaistui arba per stipriai į jį reaguojate, turite pasakyti savo gydytojui;
- jeigu anksčiau Jums yra buvusi stipri reakcija į gydymą fluoropirimidinais (priešvėžiniai vaistai, pvz., fluorouracilas);
- jeigu esate nėščia arba krūtimi maitinate kūdikį;
- jeigu labai mažas baltųjų kraujo ląstelių arba kraujo plokštelių kiekis Jūsų kraujyje (leukopenija, neutropenija ar trombocitopenija);
- jeigu turite sunkių kepenų ar inkstų veiklos sutrikimų;
- jeigu Jums nustatyta fermento dihidropirimidindehidrogenazės (DPD), dalyvaujančios uracilo ir timino metabolizme, stoka;
- jeigu šiuo metu esate gydomas arba per paskutines 4 savaites buvote gydytas brivudinu, sorivudinu arba panašių grupių vaistais, kaip sudedamąja juostinės pūslelinės (arba vėjaraupių) gydymo dalimi.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, prieš pradėdami vartoti Capecitabine Actavis:
- jeigu sergate kepenų ar inkstų liga;
- jeigu turite arba anksčiau turėjote širdies sutrikimų (pvz., nereguliarų širdies plakimą, fizinio krūvio metu į smakrą ir nugarą plintantį krūtinės skausmą, kurį sukėlė sutrikęs širdies aprūpinimas krauju;
- jeigu sergate smegenų liga, pvz., į smegenis išplitusiu vėžiu arba nervų liga (neuropatija);
- jeigu sutrikusi kalcio pusiausvyra (nustatoma kraujo tyrimu);
- jeigu sergate cukriniu diabetu;
- jeigu dėl stipraus pykinimo ir vėmimo organizme nesulaikote maisto arba vandens;
- jeigu viduriuojate;
- jeigu esate arba tapote dehidruotas;
- jeigu sutrikusi jonų pusiausvyra Jūsų kraujyje (elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, nustatomas kraujo tyrimu);
- jeigu anksčiau esate patyrę akių sutrikimų, kadangi Jums gali reikėti papildomo akių stebėjimo.
- jeigu patiriate sunkią odos reakciją.
DPD stoka. DPD stoka yra reta gimstant perduodama būklė, kuri ne visuomet yra susijusi su sveikatos sutrikimais, išskyrus tam tikrų vaistų vartojimo atvejus. Jeigu Jums yra neatpažinta DPD stoka ir vartojate Capecitabine Actavis, Jums gali pasireikšti sunkus šalutinis poveikis, išvardytas 4 skyriuje „Galimas šalutinis poveikis“. Nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, jeigu dėl bet kokio šalutinio poveikio nerimaujate arba pastebėjote papildomą šiame pakuotės lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį (žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“).
Vaikams ir paaugliams
Capecitabine Actavis nėra skirtas vaikams ir paaugliams. Vaikams ir paaugliams Capecitabine Actavis neduokite.
Kiti vaistai ir Capecitabine Actavis
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Tai nepaprastai svarbu, kadangi tuo pačiu metu vartojant daugiau negu vieno vaisto, jų poveikis gali sustiprėti arba susilpnėti. Turite būti itin atsargūs, jeigu vartojate:
- vaistų nuo podagros (alopurinolio);
- kraują skystinančių vaistų (kumarino, varfarino);
- tam tikrų priešvirusinių vaistų (sorivudino, brivudino);
- vaistų nuo traukulių arba drebulio (fenitoino);
- interferono alfa;
- tam tikrų vaistų nuo vėžio (folino rūgšties, oksaliplatinos, bevacizumabo, cisplatinos, irinotekano) ir esate gydomas radioaktyviaisiais spinduliais;
- vaistų, vartojamų folio rūgšties stokai gydyti.
Capecitabine Actavis vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu
Capecitabine Actavis turite išgerti ne vėliau kaip per 30 minučių po valgio.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju. Jeigu esate arba manote, kad galite būti, nėščia, Jums Capecitabine Actavis vartoti negalima. Jeigu vartojate Capecitabine Actavis, Jums kūdikį krūtimi maitinti negalima. Prieš vartodama bet kokio vaisto, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką patarimo.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Capecitabine Actavis gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą ar nuovargį. Taigi įmanoma, kad Capecitabine Actavis gali veikti Jūsų gebėjimą vairuoti arba valdyti mechanizmus.
Capecitabine Actavis sudėtyje yra laktozės monohidrato
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Capecitabine Actavis
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Capecitabine Actavis turi išrašyti tik gydytojas, turintis gydymo priešvėžiniais vaistais patirties.
Capecitabine Actavis tabletes reikia nuryti per 30 minučių po valgio, užgeriant vandeniu.
Jūsų gydytojas išrašys Jums tinkamą dozę ir nurodys tinkamą gydymo būdą. Capecitabine Actavis dozė yra pagrįsta Jūsų kūno paviršiaus plotu. Jis bus apskaičiuotas atsižvelgiant į Jūsų ūgį ir kūno svorį. Suaugusiems žmonėms rekomenduojama dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą (ryte ir vakare). Čia pateikiami du dozavimo pavyzdžiai. Asmenys, kurių kūno svoris yra 64 kg, ūgis - 1,64 m, apskaičiuotas kūno paviršiaus plotas - 1,7 m2, turi gerti po keturias 500 mg tabletes ir vieną 150 mg tabletę du kartus per parą. Asmenys, kurių kūno svoris yra 80 kg, ūgis - 1,80 m, apskaičiuotas kūno paviršiaus plotas - 2 m2, turi gerti po penkias 500 mg tabletes du kartus per parą.
Capecitabine Actavis tabletės paprastai geriamos 14 parų, po kurių daroma 7 parų pertrauka (jos metu tablečių nevartojama). Šis 21 parų laikotarpis yra vienas gydymo ciklas.
Derinant su kitais vaistiniais preparatais, rekomenduojama dozė suaugusiems žmonėms gali būti mažesnė negu 1250 mg/m2 kūno paviršiaus ir Jums gali reikėti tabletes gerti skirtingą laikotarpį (pvz., kasdien be pertraukų).
Kokią dozę, kada ir kiek laiko Jums reikia vartoti, pasakys Jūsų gydytojas.
Jūsų gydytojas gali nurodyti kiekvienai dozei gerti 150 mg ir 500 mg tablečių derinį.
- Gerkite tabletes ryte ir vakare taip, kaip nurodė Jūsų gydytojas.
- Tabletes išgerkite per 30 minučių po valgio (pusryčių ir vakarienės).
- Svarbu, kad visus vaistus vartotumėte taip, kaip Jūsų gydytojo skirta.
Ką daryti pavartojus per didelę Capecitabine Actavis dozę?
Jeigu Capecitabine Actavis išgėrėte daugiau negu turėtumėte, tai prieš vartodami kitą dozę, kuo greičiau kreipkitės į savo gydytoją.
Jeigu kapecitabino išgėrėte daug daugiau negu turėtumėte, Jums gali atsirasti toks šalutinis poveikis: pykinimas arba vėmimas, viduriavimas, žarnų arba burnos uždegimas ar išopėjimas, žarnyno arba skrandžio skausmas ar kraujavimas arba kaulų čiulpų veiklos slopinimas (kai kurių rūšių kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas). Jeigu kuris nors iš šių simptomų pasireiškė, nedelsdami pasakykite savo gydytojui.
Pamiršus pavartoti Capecitabine Actavis
Pamirštosios dozės negerkite ir nedvigubinkite kitos dozės. Vietoj to, vaisto vartojimą tęskite savo reguliaria dozavimo tvarka ir pasitarkite su savo gydytoju.
Nustojus vartoti Capecitabine Actavis
Gydymo Capecitabine Actavis nutraukimas šalutinio poveikio nesukelia. Jeigu vartojate kumarino grupės antikoaguliantų (kurių sudėtyje yra, pvz., fenprokumono), gali reikėti, kad prieš Capecitabine Actavis vartojimo nuraukimą Jūsų gydytojas sumažintų antikoagulianto dozę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Capecitabine Actavis vartojimą nedelsdami NUTRAUKITE ir kreipkitės į savo gydytoją, jeigu atsiranda bet kuris iš šių simptomų:
- viduriavimas: jeigu kasdieninis Jūsų tuštinimosi dažnis, palyginti su normaliu, padidėja 4 kartais ar daugiau arba jeigu bet koks viduriavimas pasireiškia naktį;
- vėmimas: jeigu 24 valandų laikotarpiu Jūs vemiate daugiau negu 1 kartą;
- pykinimas: jeigu Jūs netekote apetito ir kasdien maisto suvalgote daug mažiau negu paprastai;
- stomatitas: jeigu Jums skauda, parausta, sutinsta arba išopėja burnos ir (arba) ryklės gleivinė;
- plaštakų ir pėdų odos reakcija: jeigu Jums skauda, patinsta, parausta arba dilgčioja plaštakos ir (arba) pėdos;
- karščiavimas: jeigu Jūsų kūno temperatūra yra 38 °C arba didesnė;
- infekcija: jeigu Jums yra infekcinės ligos, sukeltos bakterijų, virusų arba kitokių mikroorganizmų, požymių;
- krūtinės skausmas: jeigu Jūs patiriate lokalizuotą krūtinės vidurio skausmą, ypač jeigu jis atsiranda fizinio krūvio metu;
- Stevens-Johnson‘o sindromas: jeigu Jūs patiriate skausmingą raudonos arba purpurinės spalvos išbėrimą, kuris plinta, ir gleivinėje (pvz., burnos ir lūpų) pradeda atsirasti pūslių ir (arba) kitokių pažaidų, ypač jeigu anksčiau esate patyrę jautrumą saulės šviesai, kvėpavimo organų infekcinę ligą (pvz., bronchitą) ir (arba) karščiavimą.
Anksti nustačius, šis šalutinis poveikis paprastai palengvėja per 2–3 paras po vaisto vartojimo nutraukimo. Jeigu šis šalutinis poveikis neišnyksta, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Jūsų gydytojas gali nurodyti gydymą atnaujinti mažesne doze.
Be anksčiau nurodyto, gydymo vien Capecitabine Actavis metu labai dažnai (daugiau negu 1 pacientui iš 10) gali pasireikšti šis šalutinis poveikis:
- pilvo skausmas;
- nuovargis;
- apetito nebuvimas (anoreksija).
Šis šalutinis poveikis gali tapti sunkus, todėl svarbu, kad pradėję justi šalutinį poveikį, visada nedelsdami kreiptumėtės į savo gydytoją. Jūsų gydytojas Jums gali nurodyti sumažinti dozę arba laikinai nutraukti Capecitabine Actavis vartojimą. Tai padės sumažinti tikėtinumą, kad šalutinis poveikis išsilaikys arba taps sunkus.
Kitoks šalutinis poveikis
Dažnas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 10 žmonių) šalutinis poveikis:
- baltųjų arba raudonųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas (nustatomas tyrimais);
- dehidracija, kūno svorio sumažėjimas;
- nemiga (insomnija), depresija;
- galvos skausmas, mieguistumas, svaigulys, nenormalūs jutimai odoje (tirpulio arba dilgčiojimo pojūtis), skonio pojūčio pokytis;
- akių dirginimas, ašarojimo padidėjimas, akių paraudimas (konjunktyvitas);
- venų uždegimas (tromboflebitas);
- dusulys, nosies kraujavimas, kosulys, nosies varvėjimas;
- paprastosios arba kitos rūšies pūslelinės virusų infekcija;
- plaučių arba kitų kvėpavimo organų infekcinė liga (pvz., pneumonija, bronchitas);
- kraujavimas iš žarnų, vidurių užkietėjimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, nevirškinimas, meteorizmas, burnos džiūvimas;
- odos išbėrimas, plikimas (alopecija), odos paraudimas, odos sausmė, niežėjimas, odos spalvos pokytis, odos lupimasis, odos uždegimas, nagų sutrikimas;
- sąnarių, galūnių, krūtinės arba nugaros skausmas;
- karščiavimas, galūnių sutinimas, negalavimas;
- kepenų veiklos sutrikimas (nustatomas kraujo tyrimais) ir bilirubino (išskiriamo iš kepenų) kiekio padidėjimas kraujyje.
Nedažnas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 100 žmonių) šalutinis poveikis:
- kraujo užkrėtimas, šlapimo organų infekcija, odos infekcija, nosies ir ryklės infekcija, grybelinė infekcija (įskaitant burnos), gripas, gastroenteritas, danties pūlinys, poodiniai guzai (lipoma);
- kraujo ląstelių, įskaitant kraujo plokšteles, kiekio sumažėjimas, kraujo skystėjimas (nustatomas tyrimais);
- alergija;
- cukrinis diabetas, kalio kiekio sumažėjimas kraujyje, prasta mityba, trigliceridų padaugėjimas kraujyje;
- sumišimas, panikos priepuoliai, prislėgta nuotaika, lytinio potraukio sumažėjimas;
- kalbėjimo pasunkėjimas, atminties sutrikimas, judesių koordinacijos praradimas, pusiausvyros sutrikimas, alpulys, nervų liga (neuropatija), jutimų sutrikimai;
- neryškus matymas arba dvejinimasis akyse;
- sukimosi pojūtis, ausies skausmas;
- nereguliarus širdies plakimas ir palpitacija (aritmija), krūtinės skausmas, širdies priepuolis (miokardo infarktas);
- kraujo krešuliai giliosiose venose, didelis arba mažas kraujospūdis, karščio pylimas, galūnių šaltumas, purpurinės odos dėmės;
- kraujo krešuliai plaučių venose (plaučių embolija), plaučių kolapsas, kraujo atkosėjimas, astma, dusulys įtempimo metu;
- apsunkintas rijimas, žarnų obstrukcija, skysčio kaupimasis pilve, plonosios ar storosios žarnos, skrandžio arba stemplės uždegimas, apatinės pilvo dalies skausmas, nemalonus pojūtis pilve, rėmuo (maisto atpylimas iš skrandžio), kraujas išmatose;
- gelta (odos ir akių pageltimas);
- odos išopėjimas ir pūslėjimas, dilgėlinė, odos reakcija į saulės šviesą, delnų paraudimas, veido patinimas arba skausmas;
- sąnarių patinimas ar sustingimas, kaulų skausmas, veido skausmas, raumenų silpnumas arba sustingimas;
- skysčio kaupimasis inkstuose, šlapinimosi padažnėjimas nakties metu, šlapimo nelaikymas, kraujas šlapime, kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje (inkstų veiklos sutrikimo požymis);
- neįprastas kraujavimas iš makšties;
- pabrinkimas (edema), šalčio krėtimas, sustingimas.
Vėžį gydant kapecitabino deriniu su kitais vaistais, kai kuris iš minėto šalutinio poveikio pasireiškia dažniau. Tokio gydymo metu pastebėtas kitoks šalutinis poveikis nurodytas žemiau.
Dažnas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 10 žmonių) šalutinis poveikis:
- natrio, magnio ar kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje, cukraus kiekio padidėjimas kraujyje;
- nervų skausmas;
- skambėjimas arba zvimbimas ausyse, apkurtimas;
- venų uždegimas;
- žagsėjimas, balso pokytis;
- burnos skausmas arba pakitęs (nenormalus) jutimas joje, žandikaulio skausmas;
- prakaitavimas, naktinis prakaitavimas;
- raumenų spazmai;
- šlapinimosi pasunkėjimas, kraujas arba baltymas šlapime;
- injekcijos vietos mėlynės arba reakcija (sukelta tuo pat metu sušvirkšto vaisto).
Retas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 1 000 žmonių) šalutinis poveikis:
- ašarų latako susiaurėjimas arba blokada (ašarų latako stenozė);
- kepenų nepakankamumas;
- uždegimas, lemiantis tulžies sekrecijos funkcijos sutrikimą arba obstrukciją (cholestazinis hepatitas);
- specifinis elektrokardiogramos pokytis (QT intervalo pailgėjimas);
- tam tikros rūšies aritmija (įskaitant skilvelių virpėjimą, polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją ir bradikardiją);
- akių uždegimas, sukeliantis akių skausmą ir galbūt regos sutrikimų;
- dėl imuninės sistemos pažeidimo pasireiškęs odos uždegimas, sukeliantis rausvas, pleiskanojančias dėmes
- inkstų nepakankamumas, pasireiškęs dėl dehidracijos.
Labai retas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 10 000 žmonių) šalutinis poveikis:
- sunki odos reakcija, pvz., odos išbėrimas, išopėjimas ir pūslėjimas, kuri gali būti susijusi su burnos, nosies, lyties organų, rankų, kojų ir akių (paraudusios ir sutinusios akys) išopėjimu.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Capecitabine Actavis
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Capecitabine Actavis sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra kapecitabinas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg kapecitabino.
- Pagalbinės medžiagos
Tabletės šerdis: laktozė monohidratas, celiuliozė mikrokristalinė, hipromeliozė, kroskarmeliozės natrio druska ir magnio stearatas.
Tabletės plėvelė: hipromeliozė, titano dioksidas (E 171), makrogolis 6000 ir raudonasis geležies oksidas (E 172).
Capecitabine Actavis išvaizda ir kiekis pakuotėje
Capecitabine Actavis 150 mg plėvele dengtos tabletės
Tabletės yra rožinės spalvos, kapsulės pavidalo, abipusiai išgaubtos, dengtos plėvele, vienoje jų pusėje yra įspaustas skaitmuo „150“, kita pusė yra lygi.
Capecitabine Actavis 150 mg tablečių pakuotėje yra 60 plėvele dengtų tablečių.
Tarptautinis pavadinimas | Kapecitabinas |
Vaisto stiprumas | 150mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/12/2995 |
Registratorius | Actavis Group PTC ehf., Islandija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2012.06.29 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Capecitabine Actavis 150 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg kapecitabino.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 12,3 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė (tabletė).
150 mg tabletės yra rožinės spalvos, kapsulės pavidalo, abipusiai išgaubtos, dengtos plėvele, maždaug 11,1 mm ilgio ir 5,6 mm pločio, vienoje jų pusėje yra įspaustas skaitmuo „150“, kita pusė yra lygi.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Adjuvantinis III stadijos (Duke C stadijos) gaubtinės žarnos vėžio gydymas po operacijos (žr. 5.1 skyrių).
Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymas (žr. 5.1 skyrių).
Pirmaeilis progresavusio skrandžio vėžio gydymas, derinant su platinos preparatais (žr. 5.1 skyrių).
Lokalaus progresavusio arba metastazinio krūties vėžio gydymas, derinant su docetakseliu (žr. 5.1 skyrių), pacientams, kuriems ankstesnis citotoksinis gydymas buvo neveiksmingas. Ankstesniam gydymui turėjo būti vartotas antraciklinas.
Lokalaus progresavusio arba metastazinio krūties vėžio monoterapija pacientams, kuriems chemoterapija, įjungianti taksanus ir antracikliną, buvo neveiksminga arba kuriems tolesnis gydymas antraciklinais netinka.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Kapecitabino turi skirti tik kvalifikuotas gydytojas, turintis gydymo priešnavikiniais preparatais patirties. Pirmo gydymo ciklo metu visus pacientus rekomenduojama atidžiai stebėti. Jeigu liga progresuoja arba pasireiškia netoleruojamas toksinis poveikis, gydymą reikia nutraukti. Įprastinės ir sumažintos dozės apskaičiavimas, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, kai pradinė kapecitabino dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus arba 1000 mg/m2 kūno paviršiaus, yra pateiktas atitinkamai 1-ojoje ir 2-ojoje lentelėse.
Dozavimas
Rekomenduojamas dozavimas (žr. 5.1 skyrių)
Monoterapija
Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei krūties vėžys
Taikant monoterapiją, adjuvantiniam gaubtinės žarnos vėžio gydymui, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui ar lokalaus progresavusio arba metastazinio krūties vėžio gydymui rekomenduojama kapecitabino pradinė dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą (ryte ir vakare, atitinka bendrą 2500 mg/m2 kūno paviršiaus paros dozę) 14 parų iš eilės, po kurių daroma 7 parų pertrauka. Adjuvantinį III stadijos gaubtinės žarnos vėžio gydymą rekomenduojama taikyti iš viso 6 mėnesius.
Sudėtinis gydymas
Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei skrandžio vėžys
Taikant sudėtinį gydymą, rekomenduojamą pradinę dozę reikia sumažinti iki 800–1000 mg/m2 kūno paviršiaus, jeigu ši dozė bus vartojama 2 kartus per parą 14 parų iš eilės ir po to daroma 7 parų pertrauka, arba iki 625 mg/m2 kūno paviršiaus, jeigu ši dozė bus vartojama nepertraukiamai (žr. 5.1 skyrių). Derinant su irinotekanu, rekomenduojama pradinė kapecitabino dozė yra 800 mg/m2 kūno paviršiaus, jeigu ji bus vartojama 2 kartus per parą 14 parų iš eilės ir po to daroma 7 parų pertrauka, irinotekano dozė ‒ 200 mg/m2 kūno paviršiaus pirmą gydymo ciklo dieną. Bevacizumabo įjungimas į sudėtinį gydymą pradinei dozei įtakos nedaro. Pacientams, gydomiems kapecitabino ir cisplatinos deriniu, prieš cisplatinos infuziją būtina pradėti premedikaciją, palaikančią pakankamą hidraciją ir slopinančią vėmimą, taip, kaip nurodyta cisplatinos preparato charakteristikų santraukoje. Pacientams, kurie gydomi kapecitabino ir oksaliplatinos deriniu, premedikaciją vėmimą slopinančiais preparatais rekomenduojama atlikti taip, kaip nurodyta oksaliplatinos preparato charakteristikų santraukoje. Adjuvantinį III stadijos gaubtinės žarnos vėžio gydymą rekomenduojama taikyti 6 mėnesius.
Krūties vėžys
Derinant su docetakseliu, metastaziniam krūties vėžiui gydyti rekomenduojama pradinė dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą 14 parų iš eilės, po kurių daroma 7 parų pertrauka, docetakselio - 75 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, infuzuojama į veną per 1 valandą kas 3 savaitės. Pacientams, gydomiems kapecitabino ir docetakselio deriniu, prieš docetakselio infuziją būtina pradėti premedikaciją kortikosteroidais, pvz., deksametazonu, taip, kaip nurodyta docetakselio preparato charakteristikų santraukoje.
Kapecitabino dozės apskaičiavimas
1 lentelė. Įprastinės ir sumažintos dozės apskaičiavimas, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, kai pradinė kapicitabino dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus
| Dozė: 1250 mg/m2 (2 kartus per parą) | ||||
| Visa dozė 1250 mg/m2 | 150 mg tablečių ir (arba) 500 mg tablečių skaičius vienkartinei dozei (vienkartinę dozę reikia gerti ryte ir vakare) | Sumažinta dozė (75%) 950 mg/m2 | Sumažinta dozė (50%) 625 mg/m2 | |
Kūno paviršiaus plotas (m2) | Vienkartinė dozė (mg) | 150 mg | 500 mg | Vienkartinė dozė (mg) | Vienkartinė dozė (mg) |
≤1,26 | 1500 | - | 3 | 1150 | 800 |
1,27–1,38 | 1650 | 1 | 3 | 1300 | 800 |
1,39–1,52 | 1800 | 2 | 3 | 1450 | 950 |
1,53–1,66 | 2000 | - | 4 | 1500 | 1000 |
1,67–1,78 | 2150 | 1 | 4 | 1650 | 100 |
1,79–1,92 | 2300 | 2 | 4 | 1800 | 1150 |
1,93–2,06 | 2500 | - | 5 | 1950 | 1300 |
2,07–2,18 | 2650 | 1 | 5 | 2000 | 1300 |
≥2,19 | 2800 | 2 | 5 | 2150 | 1450 |
2 lentelė. Įprastinės ir sumažintos dozės apskaičiavimas, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, kai pradinė kapicitabino dozė yra 1000 mg/m2 kūno paviršiaus
| Dozė: 1000 mg/m2 (2 kartus per parą) | ||||
| Visa dozė 1000 mg/m2 | 150 mg tablečių ir (arba) 500 mg tablečių skaičius vienkartinei dozei (vienkartinę dozę reikia gerti ryte ir vakare | Sumažinta dozė (75%) 750 mg/m2 | Sumažinta dozė (50%) 500 mg/m2 | |
Kūno paviršiaus plotas (m2) | Vienkartinė dozė (mg) | 150 mg | 500 mg | Vienkartinė dozė (mg) | Vienkartinė dozė (mg) |
≤1,26 | 1150 | 1 | 2 | 800 | 600 |
1,27–1,38 | 1300 | 2 | 2 | 1000 | 600 |
1,39–1,52 | 1450 | 3 | 2 | 1100 | 750 |
1,53–1,66 | 1600 | 4 | 2 | 1200 | 800 |
1,67–1,78 | 1750 | 5 | 2 | 1300 | 800 |
1,79–1,92 | 1800 | 2 | 3 | 1400 | 900 |
1,93–2,06 | 2000 | - | 4 | 1500 | 1000 |
2,07–2,18 | 2150 | 1 | 4 | 1600 | 1050 |
≥2,19 | 2300 | 2 | 4 | 1750 | 1100 |
Dozavimo keitimas gydymo metu
Bendrosios pastabos
Gydymo metu pasireiškusį toksinį kapecitabino poveikį galima valdyti taikant simptominį gydymą ir (arba) keičiant dozavimą (gydymą pertraukiant arba sumažinant dozę). Dozę kartą sumažinus, vėliau jos didinti negalima. Pasireiškus toksiniam poveikiui, kuris gydančio gydytojo nuomone neturėtų tapti sunkiu arba gyvybei pavojingu, pvz., alopecijai, skonio pojūčio pokyčiui, nagų pokyčiams, gydymą galima tęsti ta pačia doze, jos nemažinant ir gydymo nepertraukiant. Kapecitabinu gydomus pacientus reikia informuoti, kad pasireiškus vidutinio sunkumo arba sunkiam toksiniam poveikiui, gydymą būtina nedelsiant nutraukti. Dėl toksinio poveikio praleista kapecitabino dozė nepakeičiama. Dozės keitimo dėl toksinio poveikio rekomendacijos yra pateiktos 3-ojoje lentelėje.
3 lentelė. Kapecitabino dozės mažinimo tvarka (gydant 3 savaičių ciklais arba nepertraukiamai)
Toksinio poveikio laipsnis* | Dozės keitimas gydymo ciklo metu | Dozės keitimas kitam gydymo ciklui (pradinės dozės %) |
· 1 laipsnis | Gydyti tokia pačia doze | Gydyti tokia pačia doze |
· 2 laipsnis | ||
- 1-asis pasireiškimas | Gydymą pertraukti, kol susilpnės iki 0–1 laipsnio | 100% |
- 2-asis pasireiškimas | 75% | |
- 3-asis pasireiškimas | 50% | |
- 4-asis pasireiškimas | Gydymą nutraukti visam laikui | Netaikomas |
·3 laipsnis | ||
- 1-asis pasireiškimas | Gydymą pertraukti, kol susilpnės iki 0–1 laipsnio | 75% |
- 2-asis pasireiškimas | 50% | |
- 3-asis pasireiškimas | Gydymą nutraukti visam lakui | Netaikomas |
· 4 laipsnis | ||
- 1-asis pasireiškimas | Gydymą nutraukti visam laikui arba Jeigu gydytojas mano, kad paciento labui gydymą geriausia tęsti, tai gydymą pertraukti, kol susilpnės iki 0–1 laipsnio | 50% |
- 2-asis pasireiškimas | Gydymą nutraukti visam laikui | Netaikomas |
* Pagal Kanados Nacionalinio vėžio instituto klinikinio tyrimo grupės (KNVI KTG, ang. National Cancer Institute of Canada Clinical Trial Group, NCIC CTG) bendruosius toksiškumo kriterijus (1 variantą) arba JAV nacionalinio vėžio instituto gydymo vertinimo programos nepageidaujamų reiškinių bendruosius terminologijos kriterijus (NRBTK, ang. Common Terminology Criteria for Adverse Events (CTCAE) of the Cancer Therapy Evaluation Program, US National Cancer Institute), (4 variantą). Apie plaštakų ir pėdų sindromą bei hiperbilirubinemiją žr. 4.4 skyrių.
Kraujas. Pacientų, kurių pradinis neutrofilų kiekis yra < 1,5 x 109/l ir (arba) trombocitų kiekis < 100 x 109/l, kapecitabinu gydyti negalima. Jeigu gydymo ciklo metu nesuplanuoto laboratorinio tyrimo duomenys rodo, kad neutrofilų kiekis tapo mažesnis negu 1 x 109/l arba trombocitų kiekis tapo mažesnis negu 75 x 109/l, gydymą kapecitabinu reikia nutraukti.
Dozės keitimas dėl toksinio poveikio, kai gydymas kapecitabino 3 savaičių ciklais derinamas su kitais vaistiniais preparatais
Gydymą kapecitabino 3 savaičių ciklais derinant su kitais vaistiniais preparatais, dėl toksinio poveikio kapecitabino dozę reikia keisti taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje, kitų vaistinių preparatų - taip, kaip nurodyta atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje.
Jeigu gydymo ciklo pradžioje reikia atidėti gydymą kapecitabinu arba kitais vaistiniais preparatais, tai reikia atidėti ir gydymą visais kitais vaistiniais preparatais tol, kol bus patenkinti visų vaistinių preparatų vartojimo atnaujinimo reikalavimai.
Gydymo ciklo metu pasireiškus toksiniam poveikiui, kuris gydančio gydytojo nuomone nuo kapecitabino nepriklauso, gydymą kapecitabinu reikia tęsti, o kitų vaistinių preparatų dozę koreguoti taip, kaip nurodyta atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje.
Jeigu visam laikui reikia nutraukti gydymą kitais vaistiniais preparatais, gydymą kapecitabinu galima atnaujinti, jeigu atitinka vartojimo atnaujinimo reikalavimus.
Šie patarimai tinka visų indikacijų atveju ir visoms ypatingoms populiacijoms.
Dozės keitimas dėl toksinio poveikio, kai nepertraukiamas gydymas kapecitabinu derinamas su kitais vaistiniais preparatais
Nepertraukiamą gydymą kapecitabinu derinant su kitais vaistiniais preparatais, dėl toksinio poveikio kapecitabino dozę reikia keisti taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje, kitų vaistinių preparatų - taip, kaip nurodyta atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje.
Dozavimo pritaikymas ypatingoms populiacijoms
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Apie saugumą ir veiksmingumą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, duomenų nepakanka, kad būtų galima pateikti dozės pritaikymo rekomendacijas. Apie cirozės ar hepatito sukeltą kepenų funkcijos sutrikimą informacijos nėra.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas pagal Cockcroft ir Gaut <30 ml/min.), kapecitabinu gydyti draudžiama.
Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas 30–50 ml/min.), palyginti su visa populiacija, 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis. Pacientams, kuriems vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas yra prieš pradedant gydyti, pradinę 1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozę rekomenduojama mažinti iki 75%. Pacientams, kuriems vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas yra prieš pradedant gydyti, pradinės 1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozės keisti nebūtina. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas 51–80 ml/min.), pradinę dozę keisti nerekomenduojama. Pacientus, kuriems gydymo metu atsiranda 2-ojo, 3-ojo arba 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reiškinių, rekomenduojama atidžiai stebėti ir skubiai pertraukti gydymą, po to dozę koreguoti taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje. Jeigu apskaičiuotas kreatinino klirensas gydymo metu tampa mažesnis negu 30 ml/min., gydymą kapecitabinu reikia nutraukti. Šios dozės keitimo pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomendacijos liečia tiek monoterapiją, tiek sudėtinį gydymą (žr. ir poskyrį „Senyviems pacientams“).
Senyviems pacientams
Monoterapijos kapecitabinu metu pradinės dozės keisti nereikia. Vis dėlto ≥ 60 metų pacientams su gydymu susijusių 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų atsirado dažniau negu jaunesniems.
Kapecitabiną derinant su kitais vaistiniais preparatais, senyviems (≥ 60 metų) pacientams 3-ojo ir 4-ojo laipsnių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant lėmusias gydymo nutraukimą, atsirado dažniau negu jaunesniems. ≥ 60 metų pacientus patariama atidžiai stebėti.
- Derinant su docetakseliu. 60 metų bei vyresniems pacientams dažniau pasitaikė nuo gydymo priklausomų 3-ojo arba 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų bei nuo gydymo priklausomų sunkių nepageidaujamų reakcijų (žr. 5.1 skyrių). 60 metų bei vyresniems pacientams pradinę kapecitabino dozę rekomenduojama sumažinti iki 75% (po 950 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą). Jeigu ≥60 metų pacientams, gydomiems sumažinta pradine kapecitabino doze ir kartu docetakseliu, toksinis poveikis nepasireiškia, kapecitabino dozę galima atsargiai didinti iki 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą.
- Derinant su irinotekanu. 65 metų bei vyresniems pacientams pradinę 2 kartus per parą vartojamą kapecitabino dozę rekomenduojama mažinti iki 800 mg/m2 kūno paviršiaus.
Vaikų populiacija
Kapecitabinas nėra skirtas vaikų populiacijai gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio ir krūties vėžio indikacijoms.
Vartojimo metodas
Capecitabine Actavis tabletę reikia nuryti per 30 minučių po valgio, užgeriant vandeniu.
4.3 Kontraindikacijos
- Buvusios sunkios ir netikėtos reakcijos į gydymą fluoropirimidinu.
- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai ar fluorouracilui.
- Žinoma dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) stoka (žr. 4.4 skyrių).
- Nėštumo ir žindymo laikotarpis.
- Sunki leukopenija, neutropenija ar trombocitopenija.
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.).
- Derinimas su sorivudinu arba chemiškai panašiais jo analogais, pvz., brivudinu (žr. 4.5 skyrių).
- Jeigu yra kontraindikacijų bet kuriam sudėtinio gydymo vaistiniam preparatui, juo gydyti negalima.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Dozę ribojantis toksinis poveikis yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, stomatitas bei plaštakų ir pėdų sindromas (plaštakų ir pėdų odos reakcija, delnų ir padų eritrodizestezija). Dauguma nepageidaujamų reakcijų yra praeinančios, dėl jų gydymą vaistiniu preparatu nutraukti visam laikui nėra būtina, tačiau gali prireikti atidėti arba sumažinti dozę.
Viduriavimas. Pacientus, kuriems prasidėjo sunkus viduriavimas, reikia atidžiai stebėti, atsiradus dehidracijai - gydyti skysčių ir elektrolitų pakaitalais. Galima gydyti įprastiniais viduriavimą slopinančiais preparatais (pvz., loperamidu). Pagal KNVI BTK 2-ojo laipsnio viduriavimas yra tada, kai pacientas tuštinasi 4–6 kartus per dieną arba tuštinasi naktį, 3-ojo laipsnio viduriavimas - kai pacientas tuštinasi 7–9 kartus per dieną arba nelaiko išmatų ir patiria absorbcijos sutrikimą, 4-ojo laipsnio viduriavimas - kai pacientas tuštinasi ³ 10 kartų per dieną ar viduriuoja nepaprastai kraujingomis išmatomis arba jeigu jam būtina parenteralinė pagalba. Dozę reikia mažinti taip, kaip būtina (žr. 4.2 skyrių).
Dehidracija. Dehidracijos reikia išvengti arba koreguoti tuoj pat, kai tik ji prasideda. Pacientams, kuriuos vargina anoreksija, astenija, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, dehidracija galima greitai. Dehidracija gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi prieš pradedant gydyti arba kurie gydomi kapecitabino deriniu su vaistiniais preparatais, sukeliančiais toksinį poveikį inkstams. Ūminis inkstų nepakankamumas, pasireiškęs dėl dehidracijos, gali būti mirtinas. Jeigu pasireiškia 2-ojo (arba didesnio) laipsnio dehidracija, gydymą kapecitabinu būtina nedelsiant pertraukti ir koreguoti dehidraciją. Vėl pradėti gydyti negalima tol, kol nekoreguota dehidracija ir nepašalintos arba nesukontroliuotos bet kokios ją skatinančios priežastys. Dozę reikia keisti taip, kaip būtina pagal skatinantį nepageidaujamą reiškinį (žr. 4.2 skyrių).
Plaštakų ir pėdų sindromas (jis žinomas ir kaip plaštakų ir pėdų odos reakcija ar delnų ir padų eritrodizestezija arba chemoterapijos sukeliama galūnių eritema).1-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas - tai plaštakų ir (arba) pėdų tirpulys, dizestezija, parestezija, dilgčiojimas, neskausmingas patinimas ar eritema ir (arba) diskomfortas, kuris normalios paciento veiklos netrikdo.
2-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas - tai plaštakų ir (arba) pėdų skausminga eritema bei patinimas ir (arba) diskomfortas, darantis poveikį kasdieninei paciento veiklai.
3-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas - tai plaštakų ir (arba) pėdų šlapiuojanti deskvamacija, išopėjimas, pūslių atsiradimas bei stiprus skausmas arba (ir) stiprus diskomfortas, dėl kurio pacientas negali dirbti arba užsiimti kasdienine veikla. Jeigu 2-ojo arba 3-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas pasireiškia, gydymą kapecitabinu reikia pertraukti, kol jis išnyks arba susilpnės iki 1-ojo laipsnio. Po 3-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromo kitas kapecitabino dozes reikia sumažinti. Gydant kapecitabino ir cisplatinos deriniu, plaštakų ir pėdų sindromo simptominiam ar antriniam profilaktiniam gydymui vitamino B6 (piridoksino) vartoti nepatariama, kadangi yra paskelbta pranešimų, kad jis gali mažinti cisplatinos veiksmingumą. Yra kai kurių duomenų, rodančių, kad kapecitabinu gydomų pacientų plaštakų ir pėdų sindromo profilaktikai yra veiksmingas dekspantenolis.
Toksinis poveikis širdžiai. Toksinis poveikis širdžiai, kuris buvo susijęs su gydymu fluoropirimidinu, yra miokardo infarktas, krūtinės angina, aritmija, kardiogeninis šokas, staigi mirtis ir elektrokardiogramos pokyčiai (įskaitant labai retus QT intervalo pailgėjimo atvejus). Pacientams, anksčiau sirgusiems širdies vainikinių arterijų liga, šios nepageidaujamos reakcijos gali būti dažnesnės. Kapecitabinu gydomiems pacientams buvo širdies aritmijos (įskaitant skilvelių virpėjimą, polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją ir bradikardiją), krūtinės anginos, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir kardiomiopatijos atvejų. Pacientus, sirgusius reikšminga širdies liga, aritmija ar krūtinės angina, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių).
Hipokalcemija arba hiperkalcemija. Kapecitabinu gydomiems pacientams buvo hipokalcemijos arba hiperkalcemijos atvejų. Pacientus, kuriems prieš pradedant gydyti jau yra hipokalcemija arba hiperkalcemija, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių).
Centrinės arba periferinės nervų sistemos liga. Pacientus, sergančius centrinės arba periferinės nervų sistemos liga, pvz., turinčius metastazių smegenyse arba patiriančius neuropatiją, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių).
Cukrinis diabetas arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Pacientus, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių elektrolitų pusiausvyra sutrikusi, būtina gydyti atsargiai, kadangi gydymo kapecitabino metu šie sutrikimai gali pasunkėti.
Kumarino darinių sukeliama antikoaguliacija. Kapecitabino ir vienos varfarino dozės sąveikos tyrimo metu reikšmingai padidėjo (+57%) vidutinis S-varfarino AUC. Šie rezultatai rodo sąveiką, kuri tikriausiai pasireiškia dėl kapecitabino sukeliamo citochromo P 450 2C9 fermento slopinimo. Pacientams, gydomiems kapecitabinu ir kartu geriamaisiais antikoaguliantais kumarino dariniais, reikia atidžiai sekti antikoaguliacinį poveikį (tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) arba protrombino laiką (PL) ir atitinkamai koreguoti antikoagulianto dozę (žr. 4.5 skyrių).
Kepenų funkcijos sutrikimas. Kadangi duomenų apie kapecitabino saugumą ir veiksmingumą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, nėra, todėl kapecitabinu gydomus pacientus, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nepaisant ar jose yra, ar nėra metastazių, reikia atidžiai stebėti. Jeigu pasireiškia nuo gydymo priklausomas bilirubino kiekio padidėjimas, kuris > 3 kartus viršija viršutinę normos reikšmę, arba nuo gydymo priklausomas aminotransferazių (AST, ALT) aktyvumo padidėjimas, > 2,5 karto viršijantis viršutinę normos reikšmę, gydymą kapecitabinu reikia pertraukti. Monoterapiją kapecitabinu galima atnaujintinai, kai bilirubino kiekis sumažėja ir tampa £ 3 kartus didesnis už viršutinę normos reikšmę arba aminotransferazių aktyvumas sumažėja ir tampa £ 2,5 karto didesnis už viršutinę normos reikšmę.
Inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30–50 ml/min.), palyginti su visa populiacija, 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis (žr. 4.2 ir 4.3 skyrių).
DPD stoka. Retas, netikėtas, sunkus toksinis poveikis (pvz., stomatitas, viduriavimas, neutropenija ir toksinis poveikis nervų sistemai), susijęs su 5-FU vartojimu, buvo aiškinamas DPD aktyvumo stoka. Taigi ryšio tarp DPD kiekio sumažėjimo ir galimai mirtino toksinio 5-FU poveikio padažnėjimo atmesti negalima.
Pacientų, kuriems DPD stoka nustatyta, kapecitabinu gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių), Kapecitabinu gydomiems pacientams, patiriantiems neatpažintą DPD stoką, galimas gyvybei pavojingas toksinis poveikis, pasireiškiantis kaip ūminis perdozavimas (žr. 4.9 skyrių). Pasireiškus 2–4 laipsnio ūminiam toksiniam poveikiui, gydymą būtina nedelsiant nutraukti, kol pastebėtas toksinis poveikis išnyks. Remiantis pastebėto toksinio poveikio pradžios, trukmės ir stiprumo klinikiniu įvertinimu, reikia svarstyti gydymo nutraukimą visam laikui.
Akių komplikacijos. Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl akių komplikacijų, pvz., keratito ir ragenos sutrikimo, ypač tuos, kurie akių sutrikimų yra patyrę anksčiau. Akių sutrikimus reikia pradėti gydyti taip, kaip kliniškai tinka.
Sunkios odos reakcijos. Kapecitabinas gali sukelti sunkias odos reakcijas, pvz., Stevens-Johnson‘o sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę. Pacientams, kuriems sunki odos reakcija pasireiškė gydymo metu, kapecitabino vartojimą reikia nutraukti visam laikui.
Capecitabine Actavis sudėtyje yra pagalbinės medžiagos laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais
Citochromo P-450 2C9 substratai. Oficialių kapecitabino ir kitų CYP 2C9 substratų sąveikos, išskyrus sąveiką su varfarinu, tyrimų neatlikta. Kapecitabino ir 2C9 substratų (pvz., fenitoino) deriniu reikia gydyti atsargiai. Taip pat žiūrėkite žemiau aprašytą sąveiką su antikoaguliantais kumarino dariniais bei 4.4 skyrių.
Antikoaguliantai kumarino dariniai. Pacientams, gydomiems kapecitabino ir antikoaguliantų kumarino darinių, pvz., varfarino ar fenprokumono, deriniu buvo kraujo krešėjimo parametrų pokyčių ir (arba) kraujavimo atvejų. Šių reakcijų atsirado nuo kelių dienų iki kelių mėnesių laikotarpiu nuo gydymo kapecitabinu pradžios, keliais atvejais - per mėnesį po kapecitabino vartojimo nutraukimo. Klinikinių farmakokinetinės sąveikos tyrimų metu kapecitabinu gydomiems pacientams po vienos 20 mg varfarino dozės pavartojimo S-varfarino AUC ir TNS reikšmė padidėjo atitinkamai 57% ir 91%. Kadangi R-varfarino metabolizmas nepakito, gauti rezultatai rodo, kad kapecitabinas slopina 2C9 fermentą, tačiau fermentams 1A2 ir 3A4 poveikio nedaro. Reikia reguliariai tirti, ar nepakito pacientų, gydomų kapecitabinu ir kartu antikoaguliantais kumarino dariniais, kraujo krešėjimo parametrai (PL arba TNS) ir atitinkamai koreguoti antikoagulianto dozę.
Fenitoinas. Gydant kapecitabino ir fenitoino deriniu, pasitaikė vienas fenitoino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo, lėmusio fenitoino intoksikacijos simptomus, atvejis. Reikia reguliariai tirti, ar pacientų, gydomų kapecitabinu ir kartu fenitoinu, kraujo plazmoje nepadidėjo fenitoino koncentracija.
Folino rūgštis/folio rūgštis. Gydymo kapecitabino ir folino rūgšties deriniu tyrimo duomenys rodo, kad folino rūgštis didesnio poveikio kapecitabino ir jo metabolitų farmakokinetikai nedaro. Vis dėlto folino rūgštis veikia kapecitabino farmakodinamiką ir gali stiprinti jo toksinį poveikį. Protarpiniu būdu vartojamo vieno kapecitabino didžiausia toleruojama paros dozė yra 3000 mg/m2 kūno paviršiaus, derinant su folino rūgštimi (geriant po 30 mg 2 kartus per parą) - tik 2000 mg/m2 kūno paviršiaus. Toksinio poveikio sustiprėjimas gali būti reikšmingas, gydymą 5-FU/LV pakeitus kapecitabinu. Jis gali būti reikšmingas ir tuo atveju, kai dėl foliatų stokos gydymas papildomas folio rūgštimi, kadangi folino ir folio rūgštys yra panašios.
Sorivudinas ir jo analogai. Nustatyta kliniškai reikšminga sąveika tarp sorivudino ir 5-FU dėl sorivudino sukeliamo dihidropirimidindehidrogenazės slopinimo. Ši sąveika, lemianti fluoropirimidino toksinio poveikio sustiprėjimą, gali būti mirtina. Taigi gydyti kapecitabinu ir kartu sorivudinu arba panašios cheminės sudėties jo analogais, pvz., brivudinu, draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Tarp gydymo sorivudinu arba panašios cheminės sudėties jo analogais, pvz., brivudinu, pabaigos ir gydymo kapecitabinu pradžios būtina daryti ne trumpesnę kaip 4 savaičių pertrauką.
Antacidiniai preparatai. Buvo tirtas antacidinio preparato, kurio sudėtyje yra aliuminio hidroksido ir magnio hidroksido, poveikis kapecitabino farmakokinetikai. Nustatyta, kad šiek tiek padidėjo kapecitabino ir vieno jo metabolito (5‘-DFCR) koncentracija kraujo plazmoje, tačiau poveikio trims svarbiausiems metabolitams (5‘-DFUR, 5-FU ir FBAL) nebuvo.
Alopurinolis. Pastebėta alopurinolio ir 5-FU sąveika, dėl kurios gali sumažėti 5-FU veiksmingumas. Gydyti kapecitabinu ir kartu alopurinoliu reikia vengti.
Interferonas alfa. Derinant su interferonu alfa-2a (3 MTV/m2 kūno paviršiaus per parą), kapecitabino didžiausia terapinė dozė (DTD) buvo 2000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą, monoterapijos metu - 3000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą.
Radioterapija. Tiesiosios žarnos vėžiui gydyti protarpiniu būdu vartojamo vieno kapecitabino DTD yra 3000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą, derinamo su radioterapija, kuri taikoma nepertraukiamai arba kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio 6 savaites, kapecitabino DTD yra 2000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą.
Oksaliplatina. Gydant kapecitabino ir oksaliplatinos deriniu arba kapecitabino, oksaliplatinos ir bevacizumabo deriniu, kapecitabino ar jo metabolitų, laisvos platinos ar bendros platinos ekspozicija reikšmingai nesiskyrė.
Bevacizumabas. Kartu su oksaliplatina vartojamas bevacizumabas kliniškai reikšmingo poveikio kapecitabino ar jo metabolitų farmakokinetikos parametrams nedarė.
Sąveika su maistu. Visų klinikinių tyrimų metu pacientams buvo nurodyta kapecitabino gerti 30 minučių laikotarpiu po valgio. Kadangi dabartiniai kapecitabino veiksmingumo ir saugumo duomenys yra gauti vaistinio preparato vartojant kartu su maistu, kapecitabino rekomenduojama vartoti su maistu. Su maistu vartojamo kapecitabino absorbcija lėtėja (žr. 5.2 skyrių).
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Vaisingos moterys / Vyrų ir moterų kontracepcija
Vaisingoms moterims reikia patarti gydymo kapecitabinu metu nepastoti. Jeigu pacientė gydymo kapecitabinu metu pastoja, jai būtina paaiškinti apie galimą pavojų vaisiui. Gydymo metu turi būti naudojamas veiksmingas kontracepcijos metodas.
Nėštumas
Kapecitabino tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta, tačiau reikia manyti, kad nėštumo metu vartojamas kapecitabinas gali pažeisti vaisių. Toksinio poveikio gyvūnų reprodukcijai tyrimų metu kapecitabinas sukėlė embriono gaišimą ir teratogeninį poveikį. Tai tikėtinas fluoropirimidino darinių poveikis. Kapecitabino nėštumo metu vartoti negalima.
Žindymas
Nežinoma, ar kapecitabino išsiskiria į moters pieną. Žindančių pelių piene buvo rastas didelis kapecitabino ir jo metabolitų kiekis. Gydymo kapecitabinu metu žindymą reikia nutraukti.
Vaisingumas
Apie kapecitabimo poveikį vaisingumui duomenų nėra. Į pagrindinius kapecitabino tyrimus vaisingos moterys ir vaisingi vyrai buvo įtraukti tik tuo atveju, jeigu jie sutiko naudotis tinkamu kontracepcijos metodu tyrimo metu ir pagrįstu laikotarpiu po tyrimo. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Capecitabine Actavis gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Kapecitabinas gali sukelti svaigulį, nuovargį ir pykinimą.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Saugumo duomenų santrauka
Bendras kapecitabino saugumo pobūdis yra paremtas duomenimis, gautais įvairių indikacijų atveju daugiau kaip 3000 pacientų gydant vien kapecitabinu arba kapecitabino deriniu su skirtinga chemoterapija. Kapecitabino monoterapijos saugumo pobūdis metastazinio krūties vėžio, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio bei adjuvantinio gaubtinės žarnos vėžio gydymo metu yra panašus. Pagrindinių tyrimų išsamius duomenis, įskaitant tyrimų planus ir svarbiausius veiksmingumo rezultatus, rasite 5.1 skyriuje.
Dažniausiai pasireiškusios ir (arba) kliniškai reikšmingos nuo gydymo priklausomos nepageidaujamos reakcijos (NR) buvo virškinimo trakto sutrikimai (ypač viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, stomatitas), plaštakų ir pėdų sindromas (delnų ir padų eritrodizestezija), nuovargis, astenija, anoreksija, toksinis poveikis širdžiai, prieš pradedant gydyti buvusio inkstų funkcijos sutrikimo sustiprėjimas ir trombozė (embolija).
Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėse
Nepageidaujamos reakcijos, kurios tyrėjo nuomone galbūt, tikriausiai arba nors kiek yra susijusios su monoterapija kapecitabinu, yra pateiktos 4-ojoje lentelėje, susijusios su gydymu kapecitabino ir skirtingos chemoterapijos deriniu įvairių indikacijų atveju - 5-ojoje lentelėje. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) ir labai retas (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje NR pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
Monoterapija kapecitabinu.
4-ojoje lentelėje išvardytos su monoterapija kapecitabinu susijusios NR reakcijos yra paremtos trijų pagrindinių tyrimų (M66001, SO14695 ir SO14796), kuriuose dalyvavo 1900 pacientų, bendra saugumo duomenų analize. Į atitinkamo dažnio grupę NR yra įrašytos pagal bendrą dažnį, gautą bendros analizės metu.
4 lentelė. Susijusių NR, pasireiškusių pacientams, kuriems buvo taikoma monoterapija kapecitabinu, santrauka
Organų sistemų klasė | Labai dažnas
Visų laipsnių | Dažnas
Visų laipsnių | Nedažnas
Sunkūs ir (ar) gyvybei pavojingi (3–4 laipsnio) arba laikomi gydymui reikšmingais |
Infekcijos ir infestacijos | - | Herpes virusinė infekcija Nazofaringitas Apatinių kvėpavimo takų infekcija | Sepsis Šlapimo takų infekcija Tonzilitas Burnos kandidamikozė Grybelinė infekcija Infekcija Dantų abscesas |
Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai | - | - | Lipoma |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | - | Neutropenija Anemija | Febrili neutropenija Pancitopenija Granulocitopenija Leukopenija Tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) padidėjimas Protrombino laiko pailgėjimas |
Imuninės sistemos sutrikima | - | - | Padidėjęs jautrumas |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | Dehidracija Kūno svorio sumažėjimas | Cukrinis diabetas Apetito sutrikimas Mitybos nepakankamumas Hipertrigliceridemija |
Psichikos sutrikimai | - | Nemiga | Konfūzija Panikos priepuolis Prislėgta nuotaika Lytinio potraukio sumažėjimas |
Nervų sistemos sutrikimai |
| Galvos skausmas Letargija Svaigulys Parestezija Disgeuzija | Afazija Atminties sutrikimas Ataksija Pusiausvyros sutrikimas Jutimų sutrikimas Periferinė neuropatija |
Akių sutrikimai | - | Ašarojimo padidėjimas Akių dirginimas | Regos aštrumo sumažėjimas Diplopija
|
Ausų ir labirintų sutrikimai | - | - | Galvos sukimasis (vertigo) Ausies skausmas |
Širdies sutrikimai | - | - | Nestabilioji krūtinės angina Miokardo išemija Prieširdžių virpėjimas Tachikardija Sinusinė tachikardija Palptacijos |
Kraujagyslių sutrikimai | - | Tromboflebitas | Hipertenzija Petechija Hipotenzija Karščio pylimas Šaltos galūnės |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | - | Dispnėja Epistaksė Rinorėja | Plaučių embolija Skrepliavimas krauju Astma Dusulys fizinio krūvio metu |
Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas Pykinimas Stomatitas Pilvo skausmas | Kraujavimas iš virškinimo trakto Vidurių užkietėjimas Viršutinės pilvo dalies skausmas Vidurių pūtimas Burnos džiūvimas | Žarnų obstrukcija Ascitas Enteritas Disfagija Apatinės pilvo dalies skausmas Nemalonus pojūtis pilve Gastroezofaginio refliukso liga Kolitas Kraujingos išmatos |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | - | Hiperbilirubinemija Kepenų funkcijos tyrimų duomenų nuokrypis nuo normos | |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas | Išbėrimas Alopecija Eritema Odos sausumas Niežulys Odos hiperpigmentacija Makulinis išbėrimas Odos deskvamacija Dermatitas Pigmentacijos sutrikimas Nagų sutrikimas | Pūslės Odos opos Išbėrimas Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija Delnų eritema Veido patinimas Purpura Radiacijos sugrąžinimo sindromas |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | - | Galūnių skausmas Nugaros skausmas Artralgija | Sąnarių patinimas Kaulų skausmas Veido skausmas Skeleto raumenų sustingimas Raumenų silpnumas |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | - | - | Hidronefrozė Hematurija Nikturija Kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | - | - | Makšties kraujavimas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis Astenija | Karščiavimas Periferinė edema Negalavimas Krūtinės skausmas
| Edema Šaltkrėtis Į gripą panaši liga Sustingimas Kūno temperatūros padidėjimas |
Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | - | - | Perdozavimas |
Kapecitabinas sudėtinio gydymo metu
5-ojoje lentelėje išvardytos NR, susijusios su gydymu kapecitabino deriniu su skirtinga chemoterapija įvairių indikacijų atveju, yra paremtos daugiau negu 3000 pacientų saugumo duomenimis. Į atitinkamo dažnio (labai dažnas arba dažnas) grupes NR įrašytos pagal didžiausią dažnį, stebėtą bet kurio iš pagrindinių klinikinių tyrimų metu, tačiau įskaitytos tik tos, kurios pasireiškė be tų, kurios buvo nustatytos monoterapijos metu, arba kurių dažnis buvo didesnis už dažnį monoterapijos metu (žr. 4-ąją lentelę). Nedažnos kapecitabino NR, pasireiškusios sudėtinio gydymo metu, atitinka NR, nustatytas monoterapijos kapecitabinu arba monoterapijos derinamuoju preparatu metu (literatūros duomenys ir (arba) atitinkama preparato charakteristikų santrauka).
Kai kurios iš NR yra reakcijos, paprastai pasireiškiančios gydant derinamuoju preparatu (pvz., periferinė sensorinė neuropatija pasireiškia gydant docetakseliu arba oksaliplatna, hipertenzija - gydant bevacizumabu), tačiau negalima atmesti, kad gydymas kapecitabinu jų nepasunkina.
5-ojoje lentelėje pateikta santrauka susijusių NR, kurios pacientams, kapecitabino vartojusiems sudėtinio gydymo metu, pasireiškė be tų, kurios buvo nustatytos monoterapijos metu, arba kurių dažnis buvo didesnis už dažnį monoterapijos metu.
Organų sistemų klasė | Labai dažnas
Visų laipsnių | Dažnas
Visų laipsnių |
Infekcijos ir infestacijos | - | Šlapimo takų infekcija Burnos kandidamikozė Viršutinių kvėpavimo takų infekcija Rinitas +Infekcija Burnos pūslelinė |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | +Neutropenija +Leukopenija +Anemija +Neutropeninis karščiavimas | Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas +Febrili neutropenija |
Imuninės sistemos sutrikimai | - | Padidėjęs jautrumas |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Apetito sumažėjimas | Hipomagnezemija Hiperglikemija |
Psichikos sutrikimai | - | Miego sutrikimas Nerimas |
Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija Dizestezija Periferinė neuropatija Periferinė sensorinė neuropatija Disgeuzija Galvos skausmas | Toksinis poveikis nervų sistemai Tremoras Neuralgija Padidėjusio jautrumo reakcija Hipestezija
|
Akių sutrikimai | Ašarojimo padidėjimas | Regos sutrikimas Akių sausmė Akių skausmas Regos pažaida Neryškus matymas |
Ausų ir labirintų sutrikimai | - | Spengimas ausyse Klausos susilpnėjimas |
Širdies sutrikimai | - | Prieširdžių virpėjimas Širdies išemija (infarktas ) |
Kraujagyslių sutrikimai | Kojų edema Hipertenzija | Trumpalaikis veido ir kaklo paraudimas Hipotenzija Karščio pylimas Flebitas |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Ryklės uždegimas Ryklės dizestezija | Žagsulys Ryklės ir gerklų skausmas Disfonija |
Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies Burnos išopėjimas Pilvo išpūtimas Gastroezofaginio refliukso liga Burnos skausmas Disfagija Kraujavimas iš tiesiosios žarnos Apatinės pilvo dalies skausmas Burnos dizestezija Burnos parestezija Burnos hipestezija Nemalonus pojūtis pilve |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | - | Nenormali kepenų funkcija |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija Nagų sutrikimai | Hiperhidrozė Eriteminis išbėrimas Naktinis prakaitavimas |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija Artralgija Galūnių skausmas | Žandikaulio skausmas Raumenų spazmai Mėšlungiškas žandikaulio sukandimas Raumenų silpnumas |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | - | Hematurija Proteinurija Inkstų kreatinino klirenso sumažėjimas Dizurija |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas Silpnumas +Letargija Temperatūros netoleravimas | Gleivinės uždegimas Galūnių skausmas Skausmas Šaltkrėtis Krūtinės skausmas Į gripą panaši liga +Karščiavimas Su infuzija susijusi reakcija Injekcijos vietos reakcija Infuzijos vietos skausmas Injekcijos vietos skausmas |
Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | - | Kontūzija |
+ Kiekvienam terminui dažnis nurodytas įskaičiuojant visų laipsnių NR. Terminams, pažymėtiems „+“, dažnis nurodytas įskaičiuojant 3–4 laipsnio NR. NR įrašytos pagal didžiausią dažnį, nustatytą bet kurio pagrindinio sudėtinio gydymo tyrimo metu.
Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką
Vaistinį preparatą pateikus į rinką, buvo nustatytos 6-ojoje lentelėje išvardytos papildomos sunkios nepageidaujamos reakcijos.
6 lentelė. Reiškinių, pastebėtų kapecitabiną pateikus į rinką, santrauka
Organų sistemų klasė | Retas | Labai retas |
Akių sutrikimai | Ašarų latako stenozė Ragenos sutrikimai Keratitas Taškinis keratitas |
|
Širdies ir kraujagyslių sutrikimai | Skilvelių virpėjimas QT intervalo pailgėjimas Polimorfinė skilvelinė paroksizminė tachikardija Bradikardija Kraujagyslių spazmas |
|
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų nepakankamumas Cholestazinis hepatitas |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos raudonoji vilkligė | Sunki odos reakcija, pvz., Stevens-Johnson‘o sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.4 skyrių) |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dehidracijos sukeltas ūminis inkstų nepakankamumas |
|
Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas
Plaštakų ir pėdų sindromas (žr. 4.4 skyrių)
Monoterapijos kapecitabinu tyrimų (apima adjuvantinio gaubtinės žarnos vėžio gydymo, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymo bei krūties vėžio gydymo tyrimus) metu kapecitabino 1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozę vartojant 2 kartus per parą 1–14 dieną kas 3 savaitės, visų laipsnių plaštakų ir pėdų sindromo (PPS) dažnis buvo 53–60%, metastazinio krūties vėžio gydymo kapecitabino ir docetakselio deriniu metu - 63%. Sudėtinio gydymo metu 1000 mg/m2 kūno paviršiaus kapecitabino dozę vartojant 2 kartus per parą 1–14 dieną kas 3 savaitės, visų laipsnių PPS dažnis buvo 22–30%.
14 klinikinių tyrimų duomenų, gautų iš daugiau negu 4700 pacientų, gydytų vien kapecitabinu arba kapecitabino deriniu su skirtinga chemoterapija įvairių indikacijų (gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio ar krūties vėžio) atveju, metaanalizė parodė, kad 2066 (43%) pacientams PPS (visų laipsnių) pasireiškė po vidutinio 239 parų laikotarpio (95% PI: 201, 288) nuo gydymo kapecitabinu pradžios. Visus tyrimus sujungus, su PPS pasireiškimo rizikos padidėjimu statistiškai reikšmingai buvo susiję šie kovariantai: pradinės kapecitabino dozės (gramais) didinimas, bendros kapecitabino dozės mažinimas (0,1* kg), atitinkamos dozės intensyvumo didinimas per pirmąsias 6 savaites, tiriamojo gydymo trukmės (savaitėmis) ilginimas, amžiaus didėjimas (10 metų ), moteriškoji lytis ir gera pradinė pajėgumo būklė pagal ECOG (ang. ECOG performance status) skalę (0, palyginti su ³ 1).
Viduriavimas (žr. 4.4 skyrių)
Kapecitabinas gali sukelti viduriavimą. Jis pasireiškė ne daugiau kaip 50% pacientų.
14 klinikinių tyrimų duomenų, gautų iš daugiau negu 4700 kapecitabinu gydytų pacientų metaanalizė parodė, kad visus tyrimus sujungus, su viduriavimo pasireiškimo rizikos padidėjimu statistiškai reikšmingai buvo susiję šie kovariantai: pradinės kapecitabino dozės (g) didinimas, tiriamojo gydymo trukmės (savaitėmis) ilginimas, amžiaus padidėjimas (10 metų ) ir moteriškoji lytis. Su viduriavimo pasireiškimo rizikos sumažėjimu statistikai reikšmingai buvo susiję šie kovariantai: bendros kapecitabino dozės didinimas (0,1* kg) ir atitinkamos dozės intensyvumo didinimas per pirmąsias 6 savaites.
Toksinis poveikis širdžiai (žr. 4.4 skyrių)
Remiantis klinikinio saugumo duomenų, gautų iš 7 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 949 pacientai (2 III fazės ir 5 II fazės klinikiniai metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio bei metastazinio krūties vėžio tyrimai), bendra analize, be tų NR, kurios išvardytos 4-ojoje ir 5-ojoje lentelėse, su monoterapija kapecitabinu buvo susijusios ir šios mažiau negu 0,1% pacientų pasireiškusios NR: kardiomiopatija, širdies nepakankamumas, staigi mirtis ir skilvelinė ekstrasistolija.
Encefalopatija
Remiantis anksčiau minėta klinikinių saugumo duomenų, gautų iš 7 klinikinių tyrimų, bendra analize, be tų NR, kurios išvardytos 4-ojoje ir 5-ojoje lentelėse, su monoterapija kapeticabinu buvo susijusi ir encefalopatija, pasireiškusia mažiau negu 0,1% pacientų.
Ypatingos populiacijos
Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)
≥ 60 metų pacientų, kurie buvo gydyti vien kapecitabinu, ir pacientų, kurie buvo gydyti kapecitabino ir docetakselio deriniu, saugumo duomenų analizė parodė, kad jiems su gydymu susijusių 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų bei su gydymu susijusių sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis, palyginti su < 60 metų pacientais. Be to, kapecitabino ir docetakselio deriniu gydomiems ≥ 60 metų pacientams dėl nepageidaujamų reakcijų gydymą reikėjo nutraukti anksčiau negu < 60 metų pacientams.
Duomenų, gautų 14 klinikinių tyrimų metu kapecitabinu gydant 4700 pacientų, metaanalizės rezultatai parodė, kad visus tyrimus sujungus, amžiaus padidėjimas (10 metų) buvo statistikai reikšmingai susijęs su PPS ir viduriavimo pasireiškimo rizikos padidėjimu bei neutropenijos pasireiškimo rizikos sumažėjimu.
Lytis
Duomenų, gautų 14 klinikinių tyrimų metu kapecitabinu gydant 4700 pacientų, metaanalizės rezultatai parodė, kad visus tyrimus sujungus, moteriškoji lytis buvo statistikai reikšmingai susijusi PPS ir viduriavimo pasireiškimo rizikos padidėjimu bei neutropenijos pasireiškimo rizikos sumažėjimu.
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2, 4.4 ir 5.2 skyrius)
Vien kapecitabinu gydomų (dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio) pacientų, kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi prieš pradedant gydyti, saugumo duomenų analizė parodė, kad jiems su gydymu susijusių 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis negu pacientams, kurių inkstų funkcija buvo normali (iš pacientų (n = 268), kurių inkstų funkcija nesutrikusi, grupės - 36%, iš pacientų (n = 257), kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, grupės- 41%, iš pacientų (n = 59), kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, grupės - 54%) (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, reikėjo dažniau mažinti dozę (44%), negu pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi (33%) arba kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (32%), ir dažniau nutraukti gydymą (pirmųjų dviejų gydymo ciklų metu - 21%), negu pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, arba kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (atitinkamai 5% ir 8%).
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Ūminis perdozavimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, mukozitu, virškinimo trakto dirginimu ir kraujavimu bei kaulų čiulpų funkcijos slopinimus. Perdozavimą reikia gydyti įprastinėmis gydomosiomis ir palaikomosiomis priemonėmis, skirtomis atsiradusių klinikinių pažeidimų korekcijai ir jų galimų komplikacijų profilaktikai.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – citostatikai (antimetabolitai), ATC kodas – L01BC06.
Kapecitabinas yra necitotoksinis fluoropirimidino karbamatas, veikiantis kaip per burną pavartotas citotoksinės 5-fluorouracilo (5-FU) dalies pirmtakas. Kapecitabinas aktyvinamas vykstant kelioms fermentų katalizuojamoms reakcijoms (žr. 5.2 skyrių). Galutiniam virtimui 5-fluorouracilu būtinas fermentas timidinfosforilazė (angl. ThyPase), aptinkamas ne tik naviko audinyje, bet ir normaliuose audiniuose, nors paprastai mažesniu kiekiu. Tyrimui naudojant žmogaus vėžio heterotransplantato modelį, su docetakseliu derinamas kapecitabinas rodė sinergetinį poveikį, kuris galėjo būti susijęs su docetakselio sukeliamu timidinfosforilazės aktyvinimu.
Įrodyta, kad 5–FU metabolizmas, vykstantis anaboliniu būdu, blokuoja metilinimo reakciją, kurios metu deoksiuridilo rūgštis verčiama timidilo rūgštimi, todėl trikdoma dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) sintezė. 5-FU įjungimas irgi lemia RNR ir baltymų sintezės slopinimą. Kadangi DNR ir RNR yra būtinos ląstelių dalijimuisi ir augimui, gali būti, kad dėl 5-FU poveikio atsiranda timidino stoka, skatinanti nesubalansuotą ląstelių augimą ir žūtį. DNR ir RNR stoką sukeliantis poveikis ženkliausias yra toms ląstelėms, kurios greičiau proliferuoja ir kuriose 5-FU metabolizuojamas greičiau.
Gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžys
Gaubtinės žarnos vėžio adjuvantinis gydymas vien kapecitabinu
Vieno daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo III stadijos (Duke C) gaubtinės žarnos vėžiu sergantys pacientai, duomenys paremia kapecitabino vartojimą pacientų, sergančių gaubtinės žarnos vėžiu, adjuvantiniam gydymui. (XACT tyrimas; M66001). Šio tyrimo metu 1987 pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes, kurios buvo gydomos kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po kurių buvo daroma 1 savaitės pertrauka, tokie 3 savaičių gydymo ciklai buvo taikomi 24 savaites) arba 5-FU ir leukovorino (LV) deriniu (taikytas Mayo klinikos metodas: 20 mg/m2 kūno paviršiaus leukovorino dozė leista į veną, o po jos 425 mg/m2 kūno paviršiaus 5-FU dozė į veną leista vienu kartu kiekvieno 28 parų gydymo ciklo 1–5 dieną 24 savaites). Atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos požymių, į protokolą įtrauktai populiacijai kapecitabino veiksmingumas buvo mažiausiai ekvivalentiškas į veną leidžiamo 5-FU/LV derinio veiksmingumui (rizikos santykis: 0,92; 95% PI: 0,8–1,06). Visai atsitiktinių imčių būdu atrinktai populiacijai gydymo kapecitabinu, palyginti su gydymu FU/LV, poveikio išgyvenamumui be ligos požymių ir bendram išgyvenamumui rizikos santykis buvo atitinkamai 0,88 (95% PI: 0,77–1,01; p = 0,068) ir 0,86 (95% PI: 0,74–1,01; p = 0,06). Vidutinis stebėjimo laikas analizės momentu buvo 6,9 metų. Iš anksto suplanuota daugiavariantinė Cox analizė parodė, kad gydymas kapecitabinu yra pranašesnis už gydymą vienu kartu į veną leidžiamais 5-FU/LV. Statistinės analizės plane dėl įtraukimo į modelį iš anksto buvo apibrėžti šie veiksniai: amžius, laikas nuo operacijos iki randomizacijos, lytis, pradinis KEA (kanceroembrioninis antigenas, ang. CEA) kiekis, limfmazgių būklė prieš pradedant gydyti ir šalis. Buvo įrodyta, kad visai atsitiktinių imčių būdu atrinktai populiacijai gydymas kapecitabinu buvo pranašesnis už gydymą 5-FU/LV, atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos požymių (rizikos santykis: 0,849; 95% PI: 0,739–0,976; p = 0,0212), kaip ir į bendrą išgyvenamumą (rizikos santykis: 0,828; 95% PI: 0,705–0,971; p = 0,0203).
Sudėtinis adjuvantinis gaubtinės žarnos vėžio gydymas
Vieno daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo III stadijos (Duke C) gaubtinės žarnos vėžiu sergantys pacientai, duomenys paremia kapecitabino ir oksaliplatinos derinio (XELOX) vartojimą adjuvantiniam gaubtinės žarnos vėžio gydymui (NO16968 tyrimas). Šio tyrimo metu atsitiktinių imčių būdu atrinktiems 944 pacientams 24 savaites buvo taikomas gydymas 3 savaičių kapecitabino ciklais (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po kurių buvo daroma 1 savaitės pertrauka), derinant su oksaliplatina (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo per 2 valandas infuzuojama į veną kiekvieno 3 savaičių ciklo pirmą dieną). 942 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi vienu kartu į veną leidžiamais 5-FU ir leukovorinu. Gydyti numatytos populiacijos (GNP, ang. intent-to-treat population, ITT) išgyvenamumo be ligos požymių pirminės analizės duomenimis, gydymas XELOX buvo reikšmingai geresnis už gydymą 5-FU/LV (rizikos santykis: 0,8; 95% PI: [0,69; 0,93]; p = 0,0045). XELOX gydytų pacientų trijų metų išgyvenamumo be ligos požymių dažnis buvo 71%, gydytų 5-FU/LV - 67%. Antraeilės vertinamosios baigties, t. y. išgyvenamumo be ligos recidyvo, analizė šiuos rezultatus parėmė: rizikos santykis buvo 0,78 (95% PI: [0,67; 0,92]; p = 0,0024) XELOX gydytai grupei, palyginti su gydyta 5-FU/LV. Gydymas XELOX rodė tendenciją link geresnio bendro išgyvenamumo: rizikos santykis buvo 0,87 (95% PI: [0,72; 1,05]; p = 0,1486), kuris aiškinamas mirties rizikos sumažėjimu 13%. Pacientų, gydytų XELOX, penkerių metų bendro išgyvenamumo dažnis buvo 78%, gydytų 5-FU/LV - 74%. Veiksmingumo duomenys yra pagrįsti bendro išgyvenamumo stebėjimu vidutiniškai 59 mėnesius ir išgyvenamumo be ligos požymių stebėjimu vidutiniškai 57 mėnesius. Gydyti numatytai populiacijai gydymo nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo didesnis XELOX sudėtinio gydymo metu (21%), palyginti su 5-FU/LV monoterapija (9%).
Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio monoterapija kapecitabinu
Dviejų vienodai suplanuotų daugiacentrių, atsitiktinių imčių, kontroliuojamų III fazės klinikinių tyrimų (SO14695; SO14796) duomenys paremia kapecitabino vartojimą pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šių tyrimų metu 603 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po kurių buvo daroma 1 savaitės pertrauka, tokie gydymo ciklai buvo taikomi kas 3 savaitės). 604 atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti pacientai buvo gydomi 5-FU ir leukovorino (LV) deriniu (taikytas Mayo klinikos metodas: 20 mg/m2 kūno paviršiaus leukovorino dozė leista į veną, o po jos 425 mg/m2 kūno paviršiaus 5-FU dozė į veną leista vienu kartu, kiekvieno 28 parų gydymo ciklo 1–5 parą). Kapecitabinu gydytos visos atsitiktinių imčių būdu atrinktos populiacijos bendro objektyvaus atsako dažnis (tyrėjo vertinimu) buvo 25,7%, gydytų Mayo metodu - 16,7% (p < 0,0002). Kapecitabinu gydytų pacientų laikotarpio be ligos progresavimo (LBLP) vidurkis buvo 140 parų, gydytų Mayo metodu - 144 paros. Išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 392 paros (gydant kapecitabinu), palyginti su 391 paromis (gydant Mayo metodu). Gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymo monoterapija kapecitabinu, palyginti su pirmaeiliu sudėtiniu gydymu, palyginamųjų duomenų šiuo metu nėra.
Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio pirmaeilis sudėtinis gydymas
Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo (NO16966) duomenys paremia kapecitabino derinimą su oksaliplatina arba su oksaliplatina ir bevacizumabu pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Tyrimas buvo dviejų etapų: pradinio etapo metu pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena buvo gydoma XELOX, kita - FOLFOX-4, tolesnio 2x2 faktorialaus tyrimo etapo metu 1401 pacientas atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstytas į 4 grupes, kurios toliau buvo gydomos skirtingu būdu: XELOX ir placebu, FOLFOX-4 ir placebu, XELOX ir bevacizimabu arba FOLFOX-4 ir bevacizumabu (gydymo būdą žr. 7-ojoje lentelėje).
7 lentelė. Gydymo būdai tyrimo NO16966 (mCRC) metu
| Gydymas | Pradinė dozė | Gydymo būdas |
FOLFOX-4 arba FOLFOX-4 + bevacizumabas | Oksaliplatina
Leukovorinas
5-Fluorouraci-las | 85 mg/m2 į veną per 2 val. 200 mg/m2 į veną per 2 val. 400 mg/m2 į veną vienu kartu, po to 600 mg/m2 į veną per 22 val. | Oksaliplatina: 1-ąją ciklo dieną kas 2 savaitės Leukovorinas: 1-ąją ir 2-ąją ciklo dieną kas 2 savaitės 5-fluorouracilas: leisti į veną vienu kartu/infuzuoti 1-ąją ir 2-ąją ciklo dieną kas 2 savaitės |
Placebas arba bevacizumabas | 5 mg/kg į veną per 30-90 min. | 1-ąją ciklo dieną prieš FOLFOX-4 kas 2 savaitės | |
XELOX arba XELOX+ bevacizumabas | Oksaliplatina
Kapecitabinas | 130 mg/m2 į veną per 2 val.
1000 mg/m2 per burną 2 kartus per parą | Oksaliplatina: 1-ąją ciklo dieną kas 3 savaitės Kapecitabinas: gerti 2 kartus per parą 2 savaites (po to daryti 1 savaitės pertrauką) |
Placebas arba bevacizumabas | 7,5 mg/kg į veną per 30-90 min. | 1-ąją ciklo dieną prieš XELOX kas 3 savaitės | |
5-Fluorouracilas: leidžiamas į veną vienu kartu tuoj pat po leukovorino |
Atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos progresavimo, tirti atrinktų pacientų populiacijai bei gydyti numatytai populiacijai gydymas XELOX būdu buvo ekvivalentiškas gydymui FOLFOX-4 būdu (žr. 8-ąją lentelę). Gauti rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą (BI), gydymas XELOX yra ekvivalentiškas gydymui FOLFOX-4 (žr. 8-ąją lentelę). Gydymo XELOX ir bevacizumabo deriniu palyginimas su gydymu FOLFOX-4 ir bevacizumabo deriniu buvo iš anksto specifikuota žvalgomoji analizė. Palyginus taip gydomus pogrupius, nustatyta, kad atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos progresavimo, gydymas XELOX ir bevacizumabo deriniu buvo panašus į gydymą FOLFOX ir bevacizumabo deriniu (rizikos santykis: 1,01; 97,5% PI: 0,84–1,22). Gydyti numatytos populiacijos vidutinis stebėjimo laikas pirminės duomenų analizės metu buvo 1,5 metų, analizės, atliktos po papildomo 1 metų stebėjimo, duomenys taip pat įtraukti į 8-ąją lentelę. Vis dėlto gydymo periodu atliktos išgyvenamumo be ligos progresavimo analizė bendros išgyvenamumo be ligos progresavimo ir bendro išgyvenamumo analizės rezultatų nepatvirtino: XELOX gydytų pacientų, palyginti su gydytais FOLFOX-4, rizikos santykis buvo 1,24 (97,5% PI: 1,07–1,44). Nors jautrumo analizė parodė, kad gydymo periodu atliekamai išgyvenamumo be ligos progresavimo analizei įtaką daro gydymo būdo ir naviko vertinimo laiko skirtumai, tačiau visiškas gautų rezultatų paaiškinimas nerastas.
8 lentelė. Svarbiausi veiksmingumo rezultatai tyrimo NO16966 ekvivalentiškumo analizei
PIRMINĖ ANALIZĖ | |||
XELOX/XELOX+P/XELOX+BV (TAP*: N = 967; GNP**: N = 1017) | FOLFOX-4/FOLFOX-4+P/FOLFOX-4+BV (TAP*: N = 937; GNP**: N = 1017) | ||
Populiacija | Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis | Rizikos santykis (97,5% PI) | |
Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo | |||
TAP GNP | 241 244 | 259 259 | 1,05 (0,94; 1,18) 1,04 (0,93; 1,16) |
Parametras: bendras išgyvenamumas | |||
TAP GNP | 577 581 | 549 553 | 0,97 (0,84; 1,14) 0,96 (0,83; 1,12) |
PAPILDOMAS VIENERIŲ METŲ STEBĖJIMAS | |||
Populiacija | Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis | Rizikos santykis (97,5% PI) | |
Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo | |||
TAP GNP | 242 244 | 259 259 | 1,02 (0,92; 1,14) 1,01 (0,91; 1,12) |
Parametras: bendras išgyvenamumas | |||
TAP GNP | 600 602 | 594 596 | 1 (0,88; 1,13) 0,99 (0,88; 1,12) |
* Tirti atrinkta populiacija
** Gydyti numatyta populiacija
Atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės tyrimo (CAIRO) metu buvo tiriamas kapecitabino (pradinė dozė 1000 mg/m2 kūno paviršiaus, vartojama 2 savaites kas 3 savaitės), derinamo su irinotekanu, vartojimas pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 820 pacientų atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes, kurių vienai (n = 410) buvo taikomas nuoseklus, kitai (n = 410) - sudėtinis gydymas. Nuoseklus gydymas buvo toks: pirmaeilis gydymas kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, vartota 2 kartus per parą 14 parų), po to - antraeilis gydymas irinotekanu (350 mg/m2 kūno paviršiaus dozė 1-ąją gydymo ciklo dieną), po to - trečiaeilis gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 14 parų) ir cisplatinos (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 1-ąją gydymo ciklo dieną) deriniu. Sudėtinis gydymas buvo toks: pirmaeilis gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 14 parų) ir irinotekano (250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 1-ąją gydymo ciklo dieną) deriniu (XELIRI) ir antraeilis gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 14 parų) ir oksaliplatinos (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 1-ąją gydymo ciklo dieną) deriniu. Visi gydymo ciklai buvo taikomi 3 savaičių intervalais. Pirmaeilio gydymo metu gydyti numatytų pacientų, kuriems buvo taikoma monoterapija kapecitabinu, išgyvenamumo be ligos progresavimo laikotarpio vidurkis buvo 5,8 mėn. (95% PI: 5,1–6,2 mėnesio), kuriems buvo taikomas gydymas XELIRI - 7,8 mėn. (95% PI: 7–8,3 mėnesio; p = 0,0002).
Trijų atsitiktinių imčių tyrimų metu metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergantiems pacientams gydymas XELIRI buvo lyginamas su gydymu 5-FU + irinotekanas (FOLFIRI). XELIRI gydymas buvo toks: kapecitabino 1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 1–14 gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės, derinant su irinotekano 250 mg/m2 kūno paviršiaus doze, vartojama 1-ąją gydymo ciklo dieną. Didžiausio tyrimo (BICC-C) metu pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes gydyti arba atviru būdu FOLFIRI (n = 144), vienu kartu į veną leidžiamu 5-FU (mlFL) (n = 145), arba XELIRI (n =141) ir papildomai suskirstyti į grupes, kurioms buvo taikomas dvigubai aklas gydymas celokoksibu arba placebu. Pacientų, kuriems buvo taikytas gydymas FOLFIRI, laikotarpio be ligos progresavimo vidurkis buvo 7,6 mėn., kuriems buvo taikytas gydymas mlFL ‒ 5,9 mėn. (p =0,004, palyginti su FOLFIRI grupe), kuriems buvo taikytas gydymas XELIRI ‒ 5,8 mėn. (p =0,015). FOLFIRI gydomų pacientų vidutinė bendro išgyvenamumo trukmė buvo 23,1 mėn., gydomų mlFL ‒ 17,6 mėn. (p = 0,09), gydomų XELIRI ‒ 18,9 mėn. (p = 0,27). XELIRI gydomi pacientai patyrė agresyvų toksinį poveikį virškinimo traktui, palyginti su gydomais FOLFIRI (viduriavimas pasireiškė 48% ir 14% atitinkamai XELIRI ir FOLFIRI gydomų grupių pacientams).
Tyrimo EORTC metu pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti gydyti arba atviru būdu FOLFIRI (n = 41) ar (XELIRI (n = 44) ir papildomai atsitiktinių imčių būdu suskirstyti dvigubai aklu būdu gydyti celekoksibu arba placebu. XELIRI, palyginti su POLFIRI, gydytų pacientų išgyvenamumo be ligos progresavimo ir bendro išgyvenamumo vidutinė trukmė buvo trumpesnė (IBLP: 5,9 mėn., palyginti su 9,6 mėn., BI: 14,8 mėn., palyginti su 19,9 mėn.), be to XELIRI gydomiems pacientams buvo pernelyg didelis viduriavimo dažnis (XELIRI gydomos grupės pacientams ‒ 14,1%, FOLFIRI grupės ‒ 5,1%).
Skof ir bendraautorių paskelbtame tyrime pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti gydyti FOLFIRI arba XELIRI. XELIRI gydomų pacientų benro atsako dažnis buvo 49%, gydomų FOLFIRI ‒ 48% (p = 0,76). Gydymo pabaigoje XELIRI gydomos grupės pacientų be ligos požymių buvo 37%, FOLFIRI gydomos grupės ‒ 26% (p = 0,56).
Montagnani ir bendraautoriai trijų aukščiau aprašytų tyrimų rezultatus panaudojo bendrai atsitiktinių imčių tyrimų, kurių metu buvo lyginami FOLFIRI ir XELIRI gydymo būdai, analizei gydymo mCRC metu. Su gydymu FOLFIRI buvo susijęs reikšmingas progresavimo rizikos sumažėjimas (RS: 0,76; 95% PI: 0,62-0,95; P < 0,01), iš dalies dėl blogo gydymo XELIRI būdu toleravimo.
Atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas (Souglakos ir bendraautoriai, 2012), kurio metu buvo lyginami gydymo FOLFIRI + bevacizumabas ir XELIRI + bevacizumabas būdai, parodė, kad reikšmingų IBLP ir BI skirtumų, kurie priklausytų nuo gydymo būdo, nėra. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes gydyti FOLFIRI + bevacizumabas (A grupė, n = 167) arba XELIRI + bevacizumabas (B grupė, n = 166). B grupės pacientams XELIRI gydymo būdas buvo toks: kapecitabino 1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė 2 kartus per parą 14 parų plius irinotekano 250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė pirmąją gydymo ciklo dieną. IBLP laikotarpio vidurkis buvo 10 mėn. ir 8,9 mėn. (p = 0,64), bendro išgyvenamumo ‒25,7 mėn. ir 27,5 mėn. (p = 0,55), atsako dažnis ‒ 45,5% ir 39,8% (p =0,32), atitinkamai FOLFIRI + bevacizumabas ir XELIRI + bevacizumabas gydomų grupių. XELIRI + bevacizumabas, palyginti su FOLFIRI + bevacizumabas, gydomiems pacientams reikšmingai dažniau pasireiškė viduriavimas, febrili neutropenija bei plaštakų ir pėdų odos reakcija ir reikšmingai dažniau reikėjo atidėti gydymą, mažinti dozę bei nutraukti gydymą.
Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo II fazės tyrimo (AIO KRK0604) duomenys paremia kapecitabino (pradinė dozė 800 mg/m2 kūno paviršiaus, vartojama dvi savaites kas 3 savaitės) derinio su irinotekanu ir bevacizumabu vartojimą pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 120 atsitiktinių imčių būdu atrinktų pacientų buvo gydomi modifikuotu XELIRI būdu: kapecitabino (800 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka), irinotekano (200 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 30 minučių 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir bevacizumabo (7,5 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 30–90 minučių 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaites) deriniu, 127 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka), oksaliplatinos (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir bevacizumabo (7,5 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 30–90 minučių 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaites) deriniu. Tiriamos populiacijos atsakas į gydymą po vidutinio 26,2 mėn. sekimo laikotarpio nurodytas 9-ojoje lentelėje.
9 lentelė. Svarbiausi tyrimo AIO KRK veiksmingumo rezultatai
| XELOX + bevacizumabas
(GNP: N = 127) | Modifikuotas XELIRI+ bevacizumabas (GNP: N = 120) | Rizikos santykis 95% PI P reikšmė |
Išgyvenamumas be ligos progresavimo po 6 mėnesių | |||
GNP 95% PI | 76% 69–84% | 84% 77–90% | - |
Išgyvenamumo be ligos progresavimo vidurkis | |||
GNP 95% PI | 10,4 mėn. 9–12 | 12,1 mėn 10,8–13,2 | 0,93 0,82–1,07 P = 0,3 |
Bendro išgyvenamumo vidurkis | |||
ITT 95% PI | 24,4 mėn. 19.3–30,7 | 25,5 mėn. 21–31 | 0,9 0,68–1,19 P = 0.45 |
Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio sudėtinis antraeilis gydymas
Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo (NO16967) duomenys paremia kapecitabino derinio su oksaliplatina vartojimą antraeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 627 metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergantys pacientai, kuriems anksčiau buvo taikytas pirmaeilis gydymas irinotekano ir fluoropirimidino deriniu, atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes gydyti XELOX arba FOLFOX-4. Apie XELOX ir FOLFOX-4 dozavimą (be placebo arba bevacizumabo) žiūrėkite 7-ąją lentelę. Buvo įrodyta, kad atsižvelgiant į išgyvenamumo be ligos progresavimo trukmę, į protokolą įtrauktiems ir gydyti numatytiems pacientams gydymas XELOX buvo ekvivalentiškas gydymui FELFOX-4 (žr. 10-ąją lentelę). Gauti rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą, gydymas XELOX yra ekvivalentiškas gydymui FOLFOX-4 (žr. 10-ąją lentelę). Pirminės analizės metu gydyti numatytos populiacijos stebėjimo laikotarpio vidurkis buvo 2,1 metų. Lentelėje yra pateikti ir analizės, atliktos po tolesnių 6 mėnesių stebėjimo, duomenys.
10 lentelė. Svarbiausi veiksmingumo rezultatai tyrimo NO1696 ekvivalentiškumo analizei
PIRMINĖ ANALIZĖ | |||
XELOX (ĮPĮP*: N = 251; GNP**: N = 313)
| FOLFOX-4 (ĮPĮP*: N = 252; GNP**: N = 314) | ||
Populiacija | Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis | Rizikos santykis (95% PI) | |
Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo | |||
ĮPĮP GNP | 154 144 | 168 146 | 1,03 (0,87; 1,24) 0,97 (0,83; 1,14) |
Parametras: bendras išgyvenamumas | |||
ĮPĮP GNP | 388 363 | 401 328 | 1,07 (0,88; 1,31) 1,03 (0,87; 1,23) |
PAPILDOMAS 6 MĖNESIŲ STEBĖJIMAS | |||
Populiacija | Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis | Rizikos santykis (95% PI) | |
Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo | |||
ĮPĮP GNP | 154 143 | 166 146 | 1,04 (0,87; 1,24) 0,97 (0,83; 1,14) |
Parametras: bendras išgyvenamumas | |||
IPĮP GNP | 393 363 | 402 382 | 1,05 (0,88; 1,27) 1,02 (0,86; 1,21) |
* Į protokolą įtraukta populiacija
** Gydyti numatyta populiacija
Progresavęs skrandžio vėžys
Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo (ML17032) duomenys paremia kapecitabino vartojimą pirmaeiliam progresavusio skrandžio vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 160 atsitiktinių imčių būdu atrinktų pacientų buvo gydomi kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka) ir cisplatinos (80 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 2 valandas kas 3 savaitės) deriniu. Iš viso 156 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi 5-FU (800 mg/m2 kūno paviršiaus paros dozė buvo nepertraukiamai infuzuojama 1–5 gydymo ciklo parą kas 3 savaitės) ir cisplatinos (80 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo infuzuojama per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) deriniu. Atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos progresavimo, į protokolą įtrauktai populiacijai gydymas kapecitabino ir cisplatinos deriniu buvo ekvivalentiškas gydymui 5-FU ir cisplatinos deriniu (rizikos santykis: 0,81; 95% PI: 0,63–1,04). Išgyvenamumo be ligos progresavimo laikotarpio vidurkis buvo 5,6 mėn. (kapecitabinas + cisplatina), palyginti su 5 mėn. (5-FU + cisplatina). Rizikos santykis išgyvenamumo trukmei (bendro išgyvenamumo trukmei) buvo panašus į rizikos santykį išgyvenamumui be ligos progresavimo (rizikos santykis: 0,85; 95% PI: 0,64–1,13). Vidutinė išgyvenamumo trukmė buvo 10,5 mėn. (kapecitabinas + cisplatina), palyginti su 9,3 mėn. (5-FU + cisplatina).
Daugiacentrio, atsitiktinių imčių III fazės tyrimo (REAL-2), kurio metu buvo tiriamas kapecitabino, palyginti su 5-FU, ir oksaliplatinos, palyginti su cisplatina), poveikis progresavusiu skrandžio vėžiu sergantiems pacientams, duomenys paremia kapecitabino vartojimą pirmaeiliam progresavusio skrandžio vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 1002 pacientai atsitiktinių imčių būdu pagal 2x2 faktorialų planą buvo suskirstyti į 4 grupes, kurios buvo gydomos vienu iš šių būdų:
- ECF: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), cisplatina (60 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir 5-FU (200 mg/m2 kūno paviršiaus dozė kasdien nepertraukiamai infuzuojama pro centrinę liniją);
- ECX: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), cisplatina (60 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir kapecitabinas (625 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartojama 2 kartus per parą nepertraukiamai);
- EOF: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), oksaliplatina (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir 5-FU (200 mg/m2 kūno paviršiaus dozė kasdien nepertraukiamai infuzuojama pro centrinę liniją);
- EOX: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), oksaliplatina (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir kapecitabinas (625 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartojama 2 kartus per parą nepertraukiamai).
Veiksmingumo į protokolą įtrauktai populiacijai pirminė analizė parodė, kad atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą, gydymas, kurio pagrindas yra kapecitabinas, palyginti su gydymu, kurio pagrindas yra 5-FU (rizikos santykis: 0,86; 95% PI: 0,8–0,99), bei gydymas, kurio pagrindas yra oksaliplatina, palyginti su gydymu, kurio pagrindas yra cisplatina (rizikos santykis: 0,92; 95% PI: 0,8–1,1), yra ekvivalentiški. Taikant gydymą, kurio pagrindas buvo kapecitabinas, bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 10,9 mėn., taikant gydymą, kurio pagrindas buvo 5-FU, - 9,6 mėn. Taikant gydymą, kurio pagrindas buvo cisplatina, bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 10 mėn., taikant gydymą, kurio pagrindas buvo oksaliplatina, - 10,4 mėn.
Progresavusio skrandžio vėžio gydymui kapecitabinas buvo derinamas ir su oksaliplatina. Tyrimų, kurių metu buvo taikoma monoterapija kapecitabinu, duomenys rodo, kad kapecitabinas yra aktyvus gydant progresavusį skrandžio vėžį.
Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei progresavęs skrandžio vėžys: metaanalinė
Šešių klinikinių tyrimų (SO14695, SO14796, M66001, NO16966, NO16967 ir M17032) metaanalizės duomenys paremia 5-FU keitimą kapecitabinu skrandžio ir žarnų vėžio monoterapijai bei sudėtiniam gydymui. Visa analizė apima 3097 pacientus, gydytus kapecitabiną įjungiančiu būdu, ir 3074 pacientus, gydytus 5-FU įjungiančiu būdu. Pacientų, kuriems buvo taikytas kapecitabiną įjungiantis gydymo būdas, bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 703 dienos (95% PI: 671; 745), pacientų, kuriems buvo taikytas 5-FU įjungiantis gydymo būdas, - 683 (95% PI:646; 715). Rizikos santykis bendram išgyvenamumui buvo 0,94 (95% PI: 0,89; 1; p = 0,0489) ir tai rodo, kad kapecitabiną įjungiantis gydymo būdas yra ekvivalentiškas 5-FU įjungiančiam gydymo būdui.
Krūties vėžys
Lokalaus progresavusio arba metastazinio krūties vėžio gydymas kapecitabino ir docetakselio deriniu
Vieno daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo duomenys paremia pacientų, sergančių lokaliu progresavusiu arba metastaziniu krūties vėžiu, gydymą kapecitabino ir docetakselio deriniu po to, kai citotoksinė chemoterapija, įjungianti antracikliną, buvo neveiksminga. Šio tyrimo metu 255 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi kapecitabino (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka) ir docetakselio (75 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo infuzuojama į veną per 1 valandą kas 3 savaitės) deriniu. 256 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi vien docetakseliu (100 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo infuzuojama į veną per 1 valandą kas 3 savaitės). Pacientų, gydomų kapecitabino ir docetakselio deriniu, išgyvenamumas buvo geresnis (p = 0,0126). Vidutinė išgyvenamumo trukmė buvo 442 dienos (kapecitabinas + docetakselis), palyginti su 352 dienomis (vien docetakselis). Visos atsitiktinių imčių būdu atrinktos populiacijos bendras objektyvaus atsako dažnis (tyrėjo vertinimu) buvo 41,6% (kapecitabinas + docetakselis), palyginti su 29,7% (vien docetakselis), p = 0,0058. Laikotarpis be ligos progresavimo buvo ilgesnis kapecitabino ir docetakselio deriniu gydomų pacientų (p < 0,0001). Laikotarpio be ligos progresavimo vidurkis buvo 186 dienos (kapecitabinas + docetakselis), palyginti su 128 dienomis (vien docetakselis).
Monoterapija kapecitabinu po neveiksmingos taksenus, antracikliną įjungiančios chemoterapijos arba tuo atveju, jeigu gydymas antraciklinais netinka
Dviejų daugiacentrių II fazės klinikinių tyrimų duomenys paremia monoterapiją kapecitabinu pacientams, kuriems taksenus ir antracikliną įjungianti chemoterapija buvo neveiksminga arba kuriems tolesnis gydymas antraciklinu netinka. Šių tyrimų metu kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po to 1 savaitės pertrauka) iš viso buvo gydyti 236 pacientai. Bendras objektyvaus atsako dažnis (tyrėjo vertinimu) buvo 20% (pirmo tyrimo metu) ir 25% (antro tyrimo metu). Laikotarpio be ligos progresavimo vidurkis buvo atitinkamai 93 dienos ir 98 dienos, vidutinė išgyvenamumo trukmė - atitinkamai 384 dienos ir 373 dienos.
Visos indikacijos
14 klinikinių tyrimų, kurių metu įvairių indikacijų (gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio bei krūties vėžio) atveju 4700 pacientų buvo gydyti arba vien kapecitabinu, arba kapecitabino ir skirtingos chemoterapijos deriniu, duomenų metaanalizė parodė, kad kapecitabinu gydytų pacientų, kuriems pasireiškė plaštakų ir pėdų sindromas (PPS), bendro išgyvenamumo trukmė buvo ilgesnė, negu pacientų, kuriems šis sindromas nepasireiškė: bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 1100 dienų (95% PI: 1007; 1200), palyginti su 691 diena (95% PI: 638; 754), rizikos santykis - 0,61 (95% PI: 0,56; 0,66).
Vaikų populiacija
Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti kapecitabino tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis patvirtintoms indikacijoms: gaubtinės ir tiesiosios žarnų adenokarcinoma, skrandžio adenokarcinoma ir krūties karcinoma (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Kapecitabino farmakokinetika tirta vartojant 502–3514 mg/m2 kūno paviršiaus paros dozę. Kapecitabino, 5‘-deoksi-5-fluorocitidino (5‘-DFCR) ir 5‘-deoksi-5-fluorouridino (5‘-DFUR) parametrai, nustatyti 1-ąją ir 14-ąją gydymo dieną, buvo panašūs. 14-ąją dieną 5-FU AUC buvo 30–35% didesnis. Sumažinus kapecitabino dozę, sisteminės 5-FU ekspozicijos mažėjimas yra didesnis negu dozei proporcingas, kadangi aktyvaus metabolito farmakokinetika yra netiesinė.
Absorbcija
Per burną pavartotas kapecitabinas absorbuojamas greitai ir ekstensyviai, po to ekstensyviai verčiamas 5‘-DFCR ir 5‘-DFUR metabolitais. Su maistu pavartoto kapecitabino absorbcija sulėtėja, tačiau tai lemia tik nedidelį poveikį 5‘-DFUR metabolito AUC ir vėlesnio metabolito, t. y. 5-FU, AUC. Vartojant po valgio 1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozę, 14-ąją parą kapecitabino, 5‘-DFCR, 5‘-DFUR, 5-FU bei FBAL didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax mikrogramais/ml) buvo atitinkamai 4,67, 3,05, 12,1, 0,95 ir 5,46. Laikas, per kurį koncentracija kraujo plazmoje tampa didžiausia (Tmax valandomis), buvo atitinkamai 1,5, 2, 2, 2 ir 3,34, AUC0-¥ reikšmės mikrogramais•val./ml - atitinkamai 7,75, 7,24, 24,6, 2,03 ir 36,3.
Pasiskirstymas
Žmogaus kraujo plazmos tyrimai in vitro parodė, kad prie baltymų, daugiausia albumino, kapecitabino, 5‘-DFCR, 5‘-DFUR ir 5-FU prisijungia atitinkamai 54%, 10%, 62% ir 10%.
Biotransformacija
Kepecitabiną pirmiausia kepenų fermentas karboksilesterazė metabolizuoja į 5‘-DFCR, kurį fermentas citidindeaminazė, kurios daugiausia būna kepenų ir naviko audiniuose, verčia į 5‘-DFUR. Po to vyksta kalalizinis 5‘-DFUR aktyvinimas, dalyvaujant timidinfosforilazei (angl. ThyPase). Fermentų, dalyvaujančių kataliziniame aktyvinime aptinkama ne tik naviko, bet ir normaliuose audiniuose, nors ir mažesniu kiekiu. Nuoseklus fermentinis kapecitabino vertimas 5-FU lemia didesnę 5-FU koncentraciją naviko audiniuose. Gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio atveju didžioji 5-FU dalis gaminama naviko stromos ląstelėse. Gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergantiems pacientams, kapecitabino pavartojusiems per burną, 5-FU koncentracijos gaubtinės ir tiesiosios žarnų naviko audiniuose bei gretimuose audiniuose santykis buvo 3,2 (svyravimo ribos: 0,9–8). 5-FU koncentracijos naviko audiniuose ir kraujo plazmoje santykis buvo 21,4 (svyravimo ribos: 3,9–59,9; n = 8), koncentracijos sveikuose audiniuose ir kraujo plazmoje santykis - 8,9 (svyravimo ribos: 3–25,8; n = 8). Pamatavus timidinfosforilazės aktyvumą, buvo nustatyta, kad pirminiame gaubtinės ir tiesiosios žarnų navike jis yra 4 kartus didesnis negu normaliame audinyje. Imunohistocheminių tyrimų duomenimis, didžiosios timidinfosforilazės dalies buvimo vieta yra naviko stromos ląstelės.
Veikiant fermentui dihidropirimidindehidrogenazei (DPD), 5-FU katabolizuojamas į mažiau toksišką junginį dihidro-5-fluorouracilą (FUH2). Dihidropirimidinazei suskaldžius pirimidino žiedą, susidaro 5-fluoro-ureidopropiono rūgštis (FUPR, ang. FUPA). Galiausiai b-ureido-propionazei skaldant FUPR, suformuojamas a-fluoro-b-alaninas (FBAL), kuris išskiriamas su šlapimu. Reakcijos greitis priklauso nuo dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) aktyvumo. DPD stoka gali lemti kapecitabino toksinio poveikio sustiprėjimą (žr. 4.3 skyrių).
Eliminacija
Kapecitabino, 5‘-DFCR, 5‘-DFUR, 5-FU ir FBAL pusinės eliminacijos laikas (t1/2 valandomis) buvo atitinkamai 0,85, 1,11, 0,66, 0,76 ir 3,23. Kapecitabinas ir jo metabolitai išskiriami daugiausia su šlapimu. Su šlapimu išsiskiria 95,5% pavartotos kapecitabino dozės. Su išmatomis išsiskiria labai maža dozės dalis (2,6%). Svarbiausias su šlapimu išskiriamas metabolitas yra FBAL, jis sudaro 57% pavartotos dozės. Maždaug 3% pavartotos dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusio kapecitabino pavidalu.
Sudėtinis gydymas
I fazės tyrimai, kurių metu buvo vertinamas kapecitabino poveikis docetakselio arba paklitakselio farmakokinetikai ir atvirkščiai, parodė, kad kapecitabinas docetakselio ar paklitakselio farmakokinetikai (Cmax ir AUC) poveikio nedaro ir kad docetakselis ar paklitakselis 5‘-DFUR farmakookinetikos neveikia.
Ypatingos populiacijos
Farmakokinetika ypatingų populiacijų pacientų organizme buvo analizuota kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartota 2 kartus per parą) gydant 505 pacientus, sergančius gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu. Lytis, metastazių kepenyse buvimas arba nebuvimas prieš pradedant gydyti, pajėgumo būklė pagal Karnofsky (ang. Karnofsky Performance Status), bendro bilirubino kiekis, albumino kiekis kraujo serume, AST ir ALT statistikai reikšmingo poveikio 5‘-DFUR, 5-FU ir FBAL farmakokinetikai nedarė.
Pacientai, kuriems dėl metastazių kepenyse sutrikusi kepenų funkcija. Farmakokinetikos tyrimo duomenimis, vėžiu sergančių pacientų, kuriems dėl metastazių kepenyse yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, organizme biologinis kapecitabino prieinamumas ir 5-FU ekspozicija gali būti didesnė negu pacientų, kurių kepenų funkcija nesutrikusi. Farmakokinetikos pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme duomenų nėra.
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Remiantis farmakokinetikos tyrimų vėžiu sergančių pacientų, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, organizme duomenimis, įrodymų, kad kreatinino klirensas darytų poveikį nepakitusio kapecitabino ar 5-FU farmakokinetikai, nėra. Buvo nustatyta, kad kreatinino klirensas įtakoja sisteminę 5‘-DFUR ekspoziciją (kreatinino klirensui sumažėjus 50%, 35% padidėja AUC) ir sisteminę FBAL ekspoziciją (kreatinino klirensui sumažėjus 50%, 114% padidėja AUC). FBAL yra metabolitas, kuriam antiproliferacinis aktyvumas nebūdingas.
Senyvi pacientai. Remiantis farmakokinetikos ypatingų populiacijų pacientų organizme analize, apėmusia įvairaus amžiaus (27–86 metų) pacientus, įskaitant 234 (46%) 65 metų arba vyresnius, amžius 5‘-DFUR ir 5-FU farmakokinetikai įtakos nedaro. FBAL metabolito AUC su amžiumi didėja (amžiui padidėjus 20%, FBAL metabolito AUC padidėja 15%). Panašu, kad šį padidėjimą lemia inkstų funkcijos pokyčiai.
Etniniai veiksniai. Pacientų japonų (n = 18), 14 parų per burną vartojusių 825 mg/m2 kūno paviršiaus kapecitabino dozę 2 kartus per parą, organizme kapecitabino Cmax buvo maždaug 36% mažesnė, AUC - 24% mažesnis, negu pacientų europidų (n = 22). Be to, pacientų japonų organizme metabolito FBAL Cmax buvo 25% mažesnė, AUC - 34% mažesnis, negu pacientų europidų. Klinikinė šių skirtumų reikšmė nežinoma. Kitų metabolitų (5‘-DFCR, 5‘-DFUR ir 5-FU) ekspozicijos reikšmingo skirtumų nebuvo.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Pakartotinų dozių toksinio poveikio tyrimų metu per burną vartojamas kapecitabinas beždžionėms pavianams ir pelėms sukėlė fluoropirimidinams būdingą toksinį poveikį virškinimo traktui, limfoidiniam audiniui ir kraujodaros sistemai. Šis toksinis poveikis buvo praeinantis. Nustatytas kapecitabino toksinis poveikis odai: degeneraciniai (regresiniai) pokyčiai. Toksinio poveikio kepenims ir centrinei nervų sistemai (CNS) kapecitabinas nedarė. Beždžionėms pavianams toksinį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai (pvz., PR ir QT intervalų pailgėjimas) sukėlė ne pakartotinai per burną vartojamas kapecitabinas (1379 mg/m2 kūno paviršiaus per parą), bet suleistas į veną (100 mg/kg kūno svorio).
Dviejų metų kancerogeninio poveikio tyrimų, atliktų su pelėmis, metu kancerogeninio kapecitabino poveikio įrodymų negauta.
Įprastinių poveikio vaisingumui tyrimų metu kapecitabino vartojančioms pelėms pasireiškė vaisingumo sutrikimas, kuris po pertraukos, kurios metu vaistinio preparato nevartojama, išnyko. Be to, 13 savaičių tyrimo metu pelių patinams atsirado atrofinių ir degeneracinių lyties organų pokyčių, tačiau po pertraukos, kurios metu vaistinio preparato nevartojama, šis poveikis išnyko (žr. 4.6 skyrių).
Embriotoksinio ir teratogeninio poveikio tyrimų, atliktų su pelėmis, metu nustatytas nuo dozės dydžio priklausomas vaisiaus absorbcijos padažnėjimas ir teratogeninis poveikis. Beždžionėms didelės dozės sukėlė abortą ir embriono gaišimą, tačiau teratogeninio poveikio nedarė.
Tyrimų in vitro metu mutageninio poveikio bakterijoms (Ames tyrimas) ar žinduolių ląstelėms (kininių žiurkėnų V79/HPRT genų mutacijos tyrimas) kapecitabinas nedarė. Vis dėlto kapecitabinas, kaip ir kiti nukleozido analogai (pvz., 5-FU), žmogaus limfocitams (in vitro) darė klastogeninį poveikį ir neabejotiną polinkį į tokį poveikį rodė pelių kaulų čiulpų mikrobranduolių tyrimų (in vivo) metu.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės šerdis
Laktozė monohidratas
Mikrokristalinė celiuliozė (E 460)
Hipromeliozė (E 464)
Kroskarmeliozės natrio druska
Magnio stearatas (E 572)
Tabletės plėvelė
Hipromeliozė (E 464)
Titano dioksidas (E 171)
Makrogolis 6000
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
PVC/PVDC ir aliuminio lizdinės plokštelės.
150 mg tabletės: 60 plėvele dengtų tablečių.
500 mg tabletės: 120 plėvele dengtų tablečių.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą vaistinį preparatą ir atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Daktare, kai aš atsistoju ant galvos, į ją suplūsta kraujas, o kai stoviu ant kojų, nieko panašaus nejaučiu. Kodėl šitaip? - Kojose nėra tuštumų.
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?