Capecitabine Fresenius Kabi - Pasveik.lt

MENIU

Capecitabine Fresenius Kabi

Kapecitabinas, 150mg, plėvele dengtos tabletės

Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Fresenius Kabi Oncology Plc, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Kapecitabinas

1. Kas yra Capecitabine Fresenius Kabi ir kam jis vartojamas

Capecitabine Fresenius Kabi priklauso vadinamųjų citostatinių vaistų, stabdančių vėžio ląstelių augimą, grupei. Capecitabine Fresenius Kabi tablečių sudėtyje yra 150 mg arba 500 mg kapecitabino, kuris pats nėra citostatinis vaistas. Tik tuomet, kai įsisavinamas organizme (daugiau jo patenka į naviko nei normalius audinius), jis virsta aktyviu vaistu nuo vėžio.

Capecitabine Fresenius Kabi vartojamas gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos, skrandžio arba krūties vėžiui gydyti.

Be to, Capecitabine Fresenius Kabi vartojamas siekiant apsaugoti, kad chirurginiu būdu pašalinus naviką neatsirastų naujas gaubtinės žarnos vėžys.

Capecitabine Fresenius Kabi gali būti vartojamas vienas arba kartu su kitais vaistais.

 

2. Kas žinotina prieš vartojant Capecitabine Fresenius Kabi

Capecitabine Fresenius Kabi vartoti negalima:

  • jeigu yra alergija kapecitabinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje). Būtinai pasakykite savo gydytojui, jei žinote, kad esate alergiški šiam vaistui ar pernelyg stipriai į jį reaguojate;
  • jeigu Jums anksčiau vartojant fluoropirimidinų (vaistų nuo vėžio grupė, kuriai priklauso, pavyzdžiui, fluorouracilas) pasireiškė sunki reakcija;
  • jeigu esate nėščia arba žindote kūdikį;
  • jeigu Jūsų kraujyje yra labai sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių arba trombocitų skaičius (pasireiškia leukopenija, neutropenija arba trombocitopenija);
  • jeigu Jums yra sunkių kepenų arba inkstų veiklos sutrikimų;
  • jeigu Jums nustatyta uracilo ir timino apykaitoje dalyvaujančio fermento dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) stoka arba
  • jeigu dabar esate gydomi ar per paskutiniąsias 4 savaites Jus gydė brivudinu, sorivudinu arba panašių klasių medžiaga, kaip sudedamąja herpes zoster (vėjaraupių ar juostinės pūslelinės) gydymo dalimi.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Capecitabine Fresenius Kabi, jeigu:

  • jeigu sergate kepenų ar inkstų ligomis;
  • jeigu buvo ar yra širdies veiklos sutrikimų (pavyzdžiui, nereguliarus širdies ritmas arba fizinio krūvio ir dėl širdies kraujotakos sutrikimų sukeltas krūtinės ląstos, žandikaulio ir nugaros skausmas);
  • jeigu sergate smegenų ligomis, pavyzdžiui, į galvos smegenis išplitusiu vėžiu arba nervų pažeidimu (neuropatija);
  • jeigu sutrikusi kalcio kiekio pusiausvyra (nustatoma atlikus kraujo tyrimą);
  • jeigu sergate cukriniu diabetu;
  • jei maistas ar vanduo negali išsilaikyti Jūsų kūne dėl stipraus pykinimo ir vėmimo;
  • jeigu viduriuojate;
  • jeigu Jūsų organizme yra arba atsiras skysčių stoka (dehidracija);
  • jeigu Jūsų kraujyje sutrikusi jonų apykaitos pusiausvyra (tyrimų metu nustatoma sutrikusi elektrolitų apykaitos pusiausvyra);
  • jeigu Jūs anksčiau turėjote akių sutrikimų, gali būti, kad reikės papildomai stebėti Jūsų akis;
  • jeigu Jums pasireiškia sunki odos reakcija.

DPD stoka: DPD stoka yra reta įgimta būklė, kuri paprastai nepasireiškia kokiais nors sveikatos sutrikimais, kol Jūs nepavartojate tam tikrų vaistų. Jeigu Jums yra DPD stoka, tačiau ji iki šiol nebuvo nustatyta, ir Jūs vartojate Capecitabine Fresenius Kabi, gali pasireikšti sunkios formos šalutinis poveikis, nurodytas 4 skyriuje „Galimas šalutinis poveikis“. Jeigu nerimaujate dėl kurio nors nurodyto šalutinio poveikio pasireiškimo arba jeigu pastebite kitokį nors šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį (žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vaikams ir paaugliams

Capecitabine Fresenius Kabi nėra skirtas vaikams ir paaugliams. Neduokite Capecitabine Fresenius Kabi vaikams ir paaugliams.

Kiti vaistai ir Capecitabine Fresenius Kabi

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Tai nepaprastai svarbu, nes tuo pat metu vartojant daugiau negu vieno vaisto, šių vaistų veikimas gali sustiprėti arba susilpnėti. Būkite ypač atsargūs, jei vartojate kurių nors toliau nurodytų vaistų:

  • vaistų nuo podagros, pvz., alopurinolio;
  • kraują skystinančių vaistų, pvz., kumarino, varfarino;
  • kai kurių virusus veikiančių vaistų, pvz., sorivudino ir brivudino;
  • vaistų nuo traukulių arba tremoro (drebulio), pvz., fenitoino;
  • alfa interferono;
  • radioterapiją ir tam tikrų vėžiui gydyti skiriamų vaistų (folino rūgšties, oksaliplatinos, bevacizumabo, cisplatinos, irinotekano);
  • vaistų, vartojamų folio rūgšties trūkumui gydyti.

Capecitabine Fresenius Kabi vartojimas su maistu ir gėrimais

Capecitabine Fresenius Kabi tabletes reikia vartoti ne vėliau kaip per 30 minučių, baigus valgyti.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai pries vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jeigu esate nėščia ar manote, kad taip galėtų būti, kapecitabino vartoti draudžiama. Jeigu vartojate kapecitabino, kūdikį žindyti draudžiama. Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Capecitabine Fresenius Kabi gali sukelti svaigulį, šleikštulį arba nuovargį. Todėl tikėtina, kad kapecitabinas gali daryti poveikį Jūsų gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Capecitabine Fresenius Kabi sudėtyje yra laktozės

Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad Jūs netoleruojate kai kurių cukrų, prieš vartodami šį vaistą.pasitarkite su gydytoju.

 

3. Kaip vartoti Capecitabine Fresenius Kabi

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jei abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Capecitabine Fresenius Kabi gali skirti tik gydymo vaistais nuo vėžio patirties turintis gydytojas.

Capecitabine Fresenius Kabi reikia praryti nekramtytas užsigeriant vandeniu per 30 minučių po valgio.

Tinkamą kapecitabino dozę ir vartojimo režimą Jums skirs gydytojas. Capecitabine Fresenius Kabi dozė priklauso nuo Jūsų kūno paviršiaus ploto. Ji apskaičiuojamas pagal Jūsų ūgį ir svorį. Įprastinė dozė suaugusiems žmonėms yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus ploto; ji geriama du kartus per parą (ryte ir vakare). Pateikiami du pavyzdžiai: asmuo, kurio kūno svoris – 64 kg, ūgis ‑ 1,64 m ir apskaičiuotas kūno paviršiaus plotas yra 1,7 m2, turi gerti 4 tabletes po 500 mg ir 1 tabletę po 150 mg du kartus per parą. Asmuo, kurio kūno svoris – 80 kg, ūgis ‑ 1,80 m ir apskaičiuotas kūno paviršiaus plotas yra 2,0 m2, turi gerti 5 tabletes po 500 mg du kartus per parą.

Paprastai Capecitabine Fresenius Kabi reikia gerti 14 parų, paskui daryti 7 parų pertrauką (per kurią vaisto nevartojama). Šis 21 paros laikotarpis yra vienas gydymo ciklas.

Vartojant kartu su kitais vaistais, įprastinė dozė gali būti mažesnė nei 1250 mg/m2 kūno paviršiaus ploto ir Jums gali prireikti vartoti tabletes skirtingą laikotarpį (pvz., kiekvieną dieną be pertraukų).

Gydytojas pasakys Jums kokią vaisto dozę, kada ir kiek laiko reikės vartoti.

Jūsų gydytojas parinks kiekvienai dozei reikiamą 150 mg ir 500 mg tablečių derinį.

  • Gerkite tabletes ryte ir vakare taip, kaip Jums paskyrė gydytojas.
  • Išgerkite tabletes per 30 minučių, kai baigiate valgyti (pusryčius ir vakarienę).
  • Svarbu, kad visus vaistus vartotumėte taip, kaip nurodė Jūsų gydytojas.

Ką daryti pavartojus per didelę Capecitabine Fresenius Kabi dozę?

Jeigu pavartosite gerokai didesnę kapecitabino dozę nei turėtumėte, prieš gerdami kitą dozę, kaip galėdami greičiau kreipkitės į gydytoją.

Jums gali pasireikšti toliau nurodytas šalutinis poveikis: pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, žarnyno ar burnos ertmės uždegimas ar išopėjimas, skausmas arba kraujavimas iš žarnyno ar skrandžio, kaulų čiulpų slopinimas (sumažėjęs tam tikrų kraujo ląstelių skaičius). Jeigu Jums pasireikštų bet kuris iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite gydytojui.

Pamiršus pavartoti Capecitabine Fresenius Kabi

Nebevartokite pamirštos dozės ir negerkite dvigubos kitos dozės. Toliau gerkite vaisto taip, kaip nurodyta, laikydamiesi nurodyto dozavimo grafiko bei pasitarkite su savo gydytoju.

Nustojus vartoti Capecitabine Fresenius Kabi

Nustojus vartoti kapecitabino, šalutinio poveikio nebūna. Tik tuomet, jei vartojate kumarinų grupės antikoaguliantų (kurio sudėtyje yra, pvz., fenprokumono) ir nustojate gerti kapecitabino, gydytojui kartais reikia pakeisti Jums skiriamo antikoagulianto dozę.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

 

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Nedelsdami NUSTOKITE vartoti Capecitabine Fresenius Kabi ir kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda bet kuris šių simptomų:

  • viduriavimas, jei tuštinimasis, palyginti su normaliu, kasdien padažnėjo 4 kartais ar daugiau arba viduriuojate naktį;
  • vėmimas, jei vemiate dažniau negu kartą per 24 valandas;
  • pykinimas, jei netekote apetito ir kasdien suvalgote daug mažiau negu paprastai;
  • stomatitas, jei Jums skauda gerklę ir (arba) burną, ji parausta, paburksta ar joje atsiranda opų;
  • plaštakų ir pėdų odos reakcija, jei ima skaudėti, tinsta, parausta plaštakos ir (arba) pėdos ar jose pasireiškia dilgčiojimo pojūtis;
  • karščiavimas, jei Jūsų temperatūra pakilo iki 38 °C ar daugiau arba atsirado kitų infekcinės ligos požymių;
  • infekcija, jei atsirado bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų sukeltos infekcinės ligos požymių;
  • krūtinės skausmas, jei pradeda skaudėti centrinę krūtinės dalį, ypač fizinio krūvio metu;
  • Stevens-Johnson sindromas: jeigu Jums atsiranda skausmingas raudonas ar rausvas išbėrimas, kuris plinta ir pūslėjasi, ir (arba) kitų pažeidimų, pradedančių rodytis gleivinėje (pvz. burnoje ir lūpose), ypač, jei anksčiau buvo padidėjęs jautrumas šviesai, kvėpavimo sistemos infekcijų (pvz. bronchitas) ir (arba) karščiavi

Jei šie šalutiniai reiškiniai pastebimi anksti, nutraukus vaisto vartojimą jie paprastai išnyksta per 2‑3 paras. Jei šie šalutiniai reiškiniai juntami ir toliau, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas

gali Jums nurodyti vėl vartoti vaistą mažesnėmis dozėmis.

Be anksčiau nurodytų šalutinių reiškinių vartojant vien tik kapecitabino, labai dažnas šalutinis poveikis, kuris gali atsirasti daugiau negu 1 žmogui iš 10, yra:

  • pilvo skausmas;
  • bėrimas, odos sausėjimas ar niežulys;
  • nuovargis;
  • apetito netekimas (anoreksija).

Šis šalutinis poveikis gali pasunkėti; dėl to svarbu, kad tik pajutę atsiradusį šalutinį poveikį, visada nedelsdami kreiptumėtės į savo gydytoją. Jūsų gydytojas gali nurodyti Jums sumažinti dozę ir (arba) laikinai kapecitabino nebevartoti. Tai padės sumažinti tikimybę, kad šalutinis poveikis bus juntamas toliau ar pasunkės.

Kitas šalutinis poveikis yra toks:

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10):

  • sumažėjęs baltųjų ar raudonųjų kraujo ląstelių skaičius (nustatomas atlikus kraujo tyrimus);
  • skysčių netekimas (dehidracija), sumažėjęs kūno svoris;
  • nemiga, depresija;
  • galvos skausmas, mieguistumas, galvos svaigimas, sutrikęs odos jautrumas (tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis), pakitęs skonio pojūtis;
  • akių sudirginimas, sustiprėjęs ašarojimas, akių paraudimas (konjunktyvitas);
  • venų uždegimas (tromboflebitas);
  • dusulys, kraujavimas iš nosies, kosulys, sloga;
  • pūslelinė ar kitokia herpes viruso sukelta infekcija;
  • plaučių arba kvėpavimo takų infekcija (, plaučių uždegimas ar bronchitas);
  • kraujavimas iš žarnyno, vidurių užkietėjimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, nevirškinimo pojūtis, pilvo pūtimas, burnos sausmė;
  • odos bėrimas, plaukų slinkimas (alopecija), odos paraudimas, odos sausmė, niežulys, pakitusi odos spalva, odos lupimasis, odos uždegimas, nagų pakitimai;
  • sąnarių, galūnių, krūtinės ląstos arba nugaros skausmas;
  • karščiavimas, galūnių patnimas, negalavimas;
  • surikusi kepenų veikla (nustatoma atlikus kraujo tyrimus) ir padidėjusi biluribino (kurį išskiria kepenys) koncentracija kraujyje.

Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 100):

  • kraujo infekcija, šlapimo takų infekcija, odos infekcija, nosies ir gerklės infekcija, grybelių sukelta infekcija (įskaitant pasireiškiančią burnos ertmėje), gripas, gastroenteritas, dantų abscesas;
  • gumbai po oda (lipoma);
  • sumažėjęs kraujo ląstelių (įskaitant trombocitus) skaičius, suskystėjęs kraujas (nustatoma atlikus tyrimus);
  • alergija;
  • diabetas, sumažėjęs kalio kiekis kraujyje, prasta mityba, padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje;
  • sumišimo būklė, panikos priepuolis, prislėgta nuotaika, susilpnėjęs lytinis potraukis;
  • sutrikusi kalba, sutrikusi atmintis, sutrikusi judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimas, alpimas, nervo pažeidimas (neuropatija) ir sutrikęs jutimas;
  • neryškus ar susidvejinęs vaizdas;
  • svaigulys, ausies skausmas;
  • nereguliarus ir dažnas širdies ritmas (aritmija), krūtinės ląstos skausmas ir širdies priepuolis (infarktas);
  • kraujo krešulių susidarymas giliosiose venose, padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, karščio pylimas, galūnių šalimas, purpurinės spalvos odos dėmės;
  • kraujo krešulių susidarymas plaučių venose (plaučių embolija), plaučio subliūškimas, atkosėjimas krauju, astma, dusulys fizinio krūvio metu;
  • žarnų nepraeinamumas, skysčio susikaupimas pilvo ertmėje, plonosios arba storosios žarnos, skrandžio ar stemplės uždegimas, apatinės pilvo dalies skausmas, diskomforto pojūtis pilve, rėmuo (maisto patekimas iš skrandžio atgal į stemplę – refliuksas), tuštinimasis krauju;
  • gelta (odos ir akių pageltimas);
  • odos opų ir pūslių susidarymas, odos reakcija į saulės šviesą, delnų paraudimas, veido patinimas ar skausmas;
  • sąnarių patinimas ar sustingimas, kaulų skausmas, raumenų silpnumas ar sustingimas,
  • skysčio susikaupimas inkstuose, padažnėjęs šlapinimasis naktį, šlapimo nelaikymas šlapinimasis krauju, padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje (sutrikusios inkstų veiklos požymis);
  • neįprastas kraujavimas iš makšties;
  • patinimas (edema), šiurpulys ir stingulys.

Kai kurie iš šių šalutinio poveikio atvejų pasireiškia dažniau, kai kapecitabino vartojama kartu su kitais vaistais vėžiui gydyti. Tokiais atvejais gali pasireikšti toliau išvardytas kitoks šalutinis poveikis:

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10):

  • sumažėjęs natrio, magnio arba kalcio kiekis kraujyje, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
  • nervo skausmas;
  • spengimas ar zvimbimas ausyse, apkurtimas;
  • venų uždegimas;
  • žagsėjimas, pakitęs balsas;
  • skausmas arba pakitęs (sutrikęs) jutimas burnos ertmėje, žandikaulio skausmas;
  • prakaitavimas, prakaitavimas naktimis;
  • raumenų spazmas;
  • apsunkintas šlapinimasis, šlapime nustatomas kraujas ar baltymas;
  • injekcijos vietos reakcija arba mėlynės susidarymas (sukelia kartu į veną leidžiamas vaistas).

Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 1 000):

  • ašarų latako susiaurėjimas ar užakimas (ašarų latako stenozė);
  • kepenų nepakankamumas;
  • dėl uždegimo pasireiškiantis tulžies sekrecijos sutrikimas ar tulžies nenutekėjimas (cholestazinis hepatitas);
  • specifiniai elektrokardiogramos pokyčiai (pailgėjęs QT intervalas);
  • tam tikro tipo širdies ritmo sutrikimas (įskaitant skilvelių virpėjimą, torsade de pointes ir bradikardija);
  • akies uždegimas, sukeliantis akies skausmą ir galimai regėjimo sutrikimų;
  • dėl imuninės sistemos ligos išsivystęs odos uždegimas, pasireiškiantis raudonomis žvyneliais padengtomis dėmėmis.

Labai retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10 000):

  • sunki odos reakcija, tokia kaip odos išbėrimas, išopėjimas ar pūslių susidarymas, kuris gali būti susijęs su opomis burnoje, nosyje, genitalijose, kojose ir akyse (raudonos ir patinusios akys). Susijęs su opomis burnoje, nosyje, genitalijose, kojose ir akyse (raudonos ir patinusios akys).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

 

5. Kaip laikyti Capecitabine Fresenius Kabi

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki" nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Šiam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Pastebėjus matomų pažeidimo požymių, šio vaisto vartoti negalima.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

 

6. Pakuotės sudėtis ir kita informacija

Capecitabine Fresenius Kabi sudėtis

  • Veiklioji medžiaga yra kapecitabinas.

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg kapecitabino.

  • Pagalbinės medžiagos yra:

- tabletės šerdis: laktozė monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė (E460), hipromeliozė (E464), kroskarmeliozės natrio druska, magnio stearatas (E572);

- tabletės plėvelė: hipromeliozė (E464), titano dioksidas (E171), makrogolis, raudonasis geležies oksidas (E172).

Capecitabine Fresenius Kabi išvaizda ir kiekis pakuotėje

Capecitabine Fresenius Kabi 150 mg plėvele dengtos tabletės

Rožinės spalvos, kapsulės formos, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės. Vienoje jų pusėje yra įspausta žyma „150“, kita ‑ lygi.

Pakuotėje yra 60 plėvele dengtų tablečių (6 lizdinės plokštelės po 10 tablečių).

Tarptautinis pavadinimasKapecitabinas
Vaisto stiprumas150mg
Vaisto formaplėvele dengtos tabletės
GrupėVaistinis preparatas
PogrupisCheminis vaistas
Vartojimasvartoti per burną
Registracijos numerisLT/1/12/3075
RegistratoriusFresenius Kabi Oncology Plc, Jungtinė Karalystė
ReceptinisReceptinis
Vaistas registruotas2012.09.27
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Capecitabine Fresenius Kabi 150 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg kapecitabino.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Kiekvienoje 150 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 12 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Rožinės spalvos, kapsulės formos, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės. Vienoje jų pusėje yra įspausta žyma „150“, kita – lygi.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Adjuvantinis pacientų po gaubtinės žarnos III stadijos (Dukes C stadijos) vėžio operacijos (žr. 5.1 skyrių) gydymas.

Metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymas (žr. 5.1 skyrių).

Pirmaeilis išplitusio skrandžio vėžio gydymas kapecitabinu kartu su platinos preparatais (žr. 5.1 skyrių).

Vietiškai išplitusio ar metastazavusio krūties vėžio gydymas kapecitabinu derinant jį su docetakseliu (žr. 5.1 skyrių) po nesėkmingos citotoksinės chemoterapijos. Ankstesniam gydymui turėjo būti vartota antraciklino. Vietiškai išplitusio ar metastazavusio krūties vėžio monoterapija tuo atveju, kai chemoterapija taksanais ir antraciklinu buvo nesėkminga arba kai tolesnis gydymas antraciklinais pacientams neskirtinas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Kapecitabino turi skirti tik kvalifikuotas gydytojas, turintis gydymo priešnavikiniais preparatais patirties. Pirmo gydymo ciklo metu visus pacientus rekomenduojama atidžiai stebėti. Jeigu liga progresuoja arba pasireiškia netoleruojamas toksinis poveikis, gydymą reikia nutraukti. Įprastinės ir sumažintos dozės apskaičiavimas, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, kai pradinė kapecitabino dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus arba 1000 mg/m2 kūno paviršiaus, yra pateiktas atitinkamai 1-ojoje ir 2-ojoje lentelėse.

Dozavimas

Rekomenduojamas dozavimas (žr. 5.1 skyrių)

Monoterapija

Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei krūties vėžys

Taikant monoterapiją, adjuvantiniam gaubtinės žarnos vėžio gydymui, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui ar lokalaus progresavusio arba metastazinio krūties vėžio gydymui rekomenduojama kapecitabino pradinė dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą (ryte ir vakare, atitinka bendrą 2500 mg/m2 kūno paviršiaus paros dozę) 14 parų iš eilės, po kurių daroma 7 parų pertrauka. Adjuvantinį III stadijos gaubtinės žarnos vėžio gydymą rekomenduojama taikyti iš viso 6 mėnesius.

Sudėtinis gydymas

Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei skrandžio vėžys

Taikant sudėtinį gydymą, rekomenduojamą pradinę dozę reikia sumažinti iki 800–1000 mg/m2 kūno paviršiaus, jeigu ši dozė bus vartojama 2 kartus per parą 14 parų iš eilės ir po to daroma 7 parų pertrauka, arba iki 625 mg/m2 kūno paviršiaus, jeigu ši dozė bus vartojama nepertraukiamai (žr. 5.1 skyrių). Derinant su irinotekanu, rekomenduojama pradinė kapecitabino dozė yra 800 mg/m2 kūno paviršiaus, jeigu ji bus vartojama 2 kartus per parą 14 parų iš eilės ir po to daroma 7 parų pertrauka, irinotekano dozė ‒ 200 mg/m2 kūno paviršiaus pirmą gydymo ciklo dieną. Bevacizumabo įjungimas į sudėtinį gydymą pradinei dozei įtakos nedaro. Pacientams, gydomiems kapecitabino ir cisplatinos deriniu, prieš cisplatinos infuziją būtina pradėti premedikaciją, palaikančią pakankamą hidraciją ir slopinančią vėmimą, taip, kaip nurodyta cisplatinos preparato charakteristikų santraukoje. Pacientams, kurie gydomi kapecitabino ir oksaliplatinos deriniu, premedikaciją vėmimą slopinančiais preparatais rekomenduojama atlikti taip, kaip nurodyta oksaliplatinos preparato charakteristikų santraukoje. Adjuvantinį III stadijos gaubtinės žarnos vėžio gydymą rekomenduojama taikyti 6 mėnesius.

Krūties vėžys

Derinant su docetakseliu, metastaziniam krūties vėžiui gydyti rekomenduojama pradinė dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą 14 parų iš eilės, po kurių daroma 7 parų pertrauka, docetakselio - 75 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, infuzuojama į veną per 1 valandą kas 3 savaitės. Pacientams, gydomiems kapecitabino ir docetakselio deriniu, prieš docetakselio infuziją būtina pradėti premedikaciją kortikosteroidais, pvz., deksametazonu, taip, kaip nurodyta docetakselio preparato charakteristikų santraukoje.

Kapecitabino dozės apskaičiavimas

1 lentelė. Įprastinės ir sumažintos dozės apskaičiavimas, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, kai pradinė kapicitabino dozė yra 1250 mg/m2 kūno paviršiaus

 

Dozė: 1250 mg/m2 (2 kartus per parą)

 

Visa dozė

1250 mg/m2

150 mg tablečių ir (arba)

500 mg tablečių skaičius vienkartinei dozei (vienkartinę dozę reikia gerti ryte ir vakare)

Sumažinta dozė

(75%)

950 mg/m2

Sumažinta dozė

(50%)

625 mg/m2

Kūno paviršiaus plotas (m2)

Vienkartinė dozė (mg)

150 mg

500 mg

Vienkartinė dozė (mg)

Vienkartinė dozė (mg)

≤1,26

1500

-

3

1150

800

1,27–1,38

1650

1

3

1300

800

1,39–1,52

1800

2

3

1450

950

1,53–1,66

2000

-

4

1500

1000

1,67–1,78

2150

1

4

1650

100

1,79–1,92

2300

2

4

1800

1150

1,93–2,06

2500

-

5

1950

1300

2,07–2,18

2650

1

5

2000

1300

≥2,19

2800

2

5

2150

1450

2 lentelė. Įprastinės ir sumažintos dozės apskaičiavimas, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, kai pradinė kapicitabino dozė yra 1000 mg/m2 kūno paviršiaus

 

Dozė: 1000 mg/m2 (2 kartus per parą)

 

Visa dozė

1000 mg/m2

150 mg tablečių ir (arba)

500 mg tablečių skaičius vienkartinei dozei (vienkartinę dozę reikia gerti ryte ir vakare

Sumažinta dozė

(75%)

750 mg/m2

Sumažinta dozė

(50%)

500 mg/m2

Kūno paviršiaus plotas (m2)

Vienkartinė dozė (mg)

150 mg

500 mg

Vienkartinė dozė (mg)

Vienkartinė dozė (mg)

≤1,26

1150

1

2

800

600

1,27–1,38

1300

2

2

1000

600

1,39–1,52

1450

3

2

1100

750

1,53–1,66

1600

4

2

1200

800

1,67–1,78

1750

5

2

1300

800

1,79–1,92

1800

2

3

1400

900

1,93–2,06

2000

-

4

1500

1000

2,07–2,18

2150

1

4

1600

1050

≥2,19

2300

2

4

1750

1100

Dozavimo keitimas gydymo metu

Bendrosios pastabos

Gydymo metu pasireiškusį toksinį kapecitabino poveikį galima valdyti taikant simptominį gydymą ir (arba) keičiant dozavimą (gydymą pertraukiant arba sumažinant dozę). Dozę kartą sumažinus, vėliau jos didinti negalima. Pasireiškus toksiniam poveikiui, kuris gydančio gydytojo nuomone neturėtų tapti sunkiu arba gyvybei pavojingu, pvz., alopecijai, skonio pojūčio pokyčiui, nagų pokyčiams, gydymą galima tęsti ta pačia doze, jos nemažinant ir gydymo nepertraukiant. Kapecitabinu gydomus pacientus reikia informuoti, kad pasireiškus vidutinio sunkumo arba sunkiam toksiniam poveikiui, gydymą būtina nedelsiant nutraukti. Dėl toksinio poveikio praleista kapecitabino dozė nepakeičiama. Dozės keitimo dėl toksinio poveikio rekomendacijos yra pateiktos 3-ojoje lentelėje.

3 lentelė. Kapecitabino dozės mažinimo tvarka (gydant 3 savaičių ciklais arba nepertraukiamai)

Toksinio poveikio laipsnis*

Dozės keitimas gydymo ciklo metu

Dozės keitimas kitam gydymo ciklui

(pradinės dozės %)

· 1 laipsnis

Gydyti tokia pačia doze

Gydyti tokia pačia doze

· 2 laipsnis

- 1-asis pasireiškimas

Gydymą pertraukti, kol susilpnės iki 0–1 laipsnio

100%

- 2-asis pasireiškimas

75%

- 3-asis pasireiškimas

50%

- 4-asis pasireiškimas

Gydymą nutraukti visam laikui

Netaikomas

·3 laipsnis

- 1-asis pasireiškimas

Gydymą pertraukti, kol susilpnės iki 0–1 laipsnio

75%

- 2-asis pasireiškimas

50%

- 3-asis pasireiškimas

Gydymą nutraukti visam lakui

Netaikomas

· 4 laipsnis

- 1-asis pasireiškimas

Gydymą nutraukti visam laikui

arba

Jeigu gydytojas mano, kad paciento labui gydymą geriausia tęsti, tai gydymą pertraukti, kol susilpnės iki 0–1 laipsnio

50%

- 2-asis pasireiškimas

Gydymą nutraukti visam laikui

Netaikomas

* Pagal Kanados Nacionalinio vėžio instituto klinikinio tyrimo grupės (KNVI KTG, ang. National Cancer Institute of Canada Clinical Trial Group, NCIC CTG) bendruosius toksiškumo kriterijus (1 variantą) arba JAV nacionalinio vėžio instituto gydymo vertinimo programos nepageidaujamų reiškinių bendruosius terminologijos kriterijus (NRBTK, ang. Common Terminology Criteria for Adverse Events (CTCAE) of the Cancer Therapy Evaluation Program, US National Cancer Institute), (4 variantą). Apie plaštakų ir pėdų sindromą bei hiperbilirubinemiją žr. 4.4 skyrių.

Kraujas. Pacientų, kurių pradinis neutrofilų kiekis yra < 1,5 x 109/l ir (arba) trombocitų kiekis < 100 x 109/l, kapecitabinu gydyti negalima. Jeigu gydymo ciklo metu nesuplanuoto laboratorinio tyrimo duomenys rodo, kad neutrofilų kiekis tapo mažesnis negu 1 x 109/l arba trombocitų kiekis tapo mažesnis negu 75 x 109/l, gydymą kapecitabinu reikia nutraukti.

Dozės keitimas dėl toksinio poveikio, kai gydymas kapecitabino 3 savaičių ciklais derinamas su kitais vaistiniais preparatais

Gydymą kapecitabino 3 savaičių ciklais derinant su kitais vaistiniais preparatais, dėl toksinio poveikio kapecitabino dozę reikia keisti taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje, kitų vaistinių preparatų - taip, kaip nurodyta atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje.

Jeigu gydymo ciklo pradžioje reikia atidėti gydymą kapecitabinu arba kitais vaistiniais preparatais, tai reikia atidėti ir gydymą visais kitais vaistiniais preparatais tol, kol bus patenkinti visų vaistinių preparatų vartojimo atnaujinimo reikalavimai.

Gydymo ciklo metu pasireiškus toksiniam poveikiui, kuris gydančio gydytojo nuomone nuo kapecitabino nepriklauso, gydymą kapecitabinu reikia tęsti, o kitų vaistinių preparatų dozę koreguoti taip, kaip nurodyta atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje.

Jeigu visam laikui reikia nutraukti gydymą kitais vaistiniais preparatais, gydymą kapecitabinu galima atnaujinti, jeigu atitinka vartojimo atnaujinimo reikalavimus.

Šie patarimai tinka visų indikacijų atveju ir visoms ypatingoms populiacijoms.

Dozės keitimas dėl toksinio poveikio, kai nepertraukiamas gydymas kapecitabinu derinamas su kitais vaistiniais preparatais

Nepertraukiamą gydymą kapecitabinu derinant su kitais vaistiniais preparatais, dėl toksinio poveikio kapecitabino dozę reikia keisti taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje, kitų vaistinių preparatų - taip, kaip nurodyta atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje.

Dozavimo pritaikymas ypatingoms populiacijoms

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Apie saugumą ir veiksmingumą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, duomenų nepakanka, kad būtų galima pateikti dozės pritaikymo rekomendacijas. Apie cirozės ar hepatito sukeltą kepenų funkcijos sutrikimą informacijos nėra.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas pagal Cockcroft ir Gaut <30 ml/min.), kapecitabinu gydyti draudžiama.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas 30–50 ml/min.), palyginti su visa populiacija, 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis. Pacientams, kuriems vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas yra prieš pradedant gydyti, pradinę 1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozę rekomenduojama mažinti iki 75%. Pacientams, kuriems vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas yra prieš pradedant gydyti, pradinės 1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozės keisti nebūtina. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas 51–80 ml/min.), pradinę dozę keisti nerekomenduojama. Pacientus, kuriems gydymo metu atsiranda 2-ojo, 3-ojo arba 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reiškinių, rekomenduojama atidžiai stebėti ir skubiai pertraukti gydymą, po to dozę koreguoti taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje. Jeigu apskaičiuotas kreatinino klirensas gydymo metu tampa mažesnis negu 30 ml/min., gydymą kapecitabinu reikia nutraukti. Šios dozės keitimo pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomendacijos liečia tiek monoterapiją, tiek sudėtinį gydymą (žr. ir poskyrį „Senyviems pacientams“).

Senyviems pacientams

Monoterapijos kapecitabinu metu pradinės dozės keisti nereikia. Vis dėlto ≥ 60 metų pacientams su gydymu susijusių 3-ojo ar 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų atsirado dažniau negu jaunesniems.

Kapecitabiną derinant su kitais vaistiniais preparatais, senyviems (≥ 60 metų) pacientams 3-ojo ir 4-ojo laipsnių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant lėmusias gydymo nutraukimą, atsirado dažniau negu jaunesniems. ≥ 60 metų pacientus patariama atidžiai stebėti.

- Derinant su docetakseliu. 60 metų bei vyresniems pacientams dažniau pasitaikė nuo gydymo priklausomų 3-ojo arba 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų bei nuo gydymo priklausomų sunkių nepageidaujamų reakcijų (žr. 5.1 skyrių). 60 metų bei vyresniems pacientams pradinę kapecitabino dozę rekomenduojama sumažinti iki 75% (po 950 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą). Jeigu ≥60 metų pacientams, gydomiems sumažinta pradine kapecitabino doze ir kartu docetakseliu, toksinis poveikis nepasireiškia, kapecitabino dozę galima atsargiai didinti iki 1250 mg/m2 kūno paviršiaus 2 kartus per parą.

- Derinant su irinotekanu. 65 metų bei vyresniems pacientams pradinę 2 kartus per parą vartojamą kapecitabino dozę rekomenduojama mažinti iki 800 mg/m2 kūno paviršiaus.

Vaikų populiacija

Kapecitabinas nėra skirtas vaikų populiacijai gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio ir krūties vėžio indikacijoms.

Vartojimo metodas

Capecitabine Actavis tabletę reikia nuryti per 30 minučių po valgio, užgeriant vandeniu.

4.3 Kontraindikacijos

- Buvusios sunkios ir netikėtos reakcijos į gydymą fluoropirimidinu.

- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai ar fluorouracilui.

- Žinoma dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) stoka (žr. 4.4 skyrių).

- Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

- Sunki leukopenija, neutropenija ar trombocitopenija.

- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.

- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.).

- Derinimas su sorivudinu arba chemiškai panašiais jo analogais, pvz., brivudinu (žr. 4.5 skyrių).

- Jeigu yra kontraindikacijų bet kuriam sudėtinio gydymo vaistiniam preparatui, juo gydyti negalima.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Dozę ribojantis toksinis poveikis yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, stomatitas bei plaštakų ir pėdų sindromas (plaštakų ir pėdų odos reakcija, delnų ir padų eritrodizestezija). Dauguma nepageidaujamų reakcijų yra praeinančios, dėl jų gydymą vaistiniu preparatu nutraukti visam laikui nėra būtina, tačiau gali prireikti atidėti arba sumažinti dozę.

Viduriavimas. Pacientus, kuriems prasidėjo sunkus viduriavimas, reikia atidžiai stebėti, atsiradus dehidracijai - gydyti skysčių ir elektrolitų pakaitalais. Galima gydyti įprastiniais viduriavimą slopinančiais preparatais (pvz., loperamidu). Pagal KNVI BTK 2-ojo laipsnio viduriavimas yra tada, kai pacientas tuštinasi 4–6 kartus per dieną arba tuštinasi naktį, 3-ojo laipsnio viduriavimas - kai pacientas tuštinasi 7–9 kartus per dieną arba nelaiko išmatų ir patiria absorbcijos sutrikimą, 4-ojo laipsnio viduriavimas - kai pacientas tuštinasi ³ 10 kartų per dieną ar viduriuoja nepaprastai kraujingomis išmatomis arba jeigu jam būtina parenteralinė pagalba. Dozę reikia mažinti taip, kaip būtina (žr. 4.2 skyrių).

Dehidracija. Dehidracijos reikia išvengti arba koreguoti tuoj pat, kai tik ji prasideda. Pacientams, kuriuos vargina anoreksija, astenija, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, dehidracija galima greitai. Dehidracija gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi prieš pradedant gydyti arba kurie gydomi kapecitabino deriniu su vaistiniais preparatais, sukeliančiais toksinį poveikį inkstams. Ūminis inkstų nepakankamumas, pasireiškęs dėl dehidracijos, gali būti mirtinas. Jeigu pasireiškia 2-ojo (arba didesnio) laipsnio dehidracija, gydymą kapecitabinu būtina nedelsiant pertraukti ir koreguoti dehidraciją. Vėl pradėti gydyti negalima tol, kol nekoreguota dehidracija ir nepašalintos arba nesukontroliuotos bet kokios ją skatinančios priežastys. Dozę reikia keisti taip, kaip būtina pagal skatinantį nepageidaujamą reiškinį (žr. 4.2 skyrių).

Plaštakų ir pėdų sindromas (jis žinomas ir kaip plaštakų ir pėdų odos reakcija ar delnų ir padų eritrodizestezija arba chemoterapijos sukeliama galūnių eritema).1-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas - tai plaštakų ir (arba) pėdų tirpulys, dizestezija, parestezija, dilgčiojimas, neskausmingas patinimas ar eritema ir (arba) diskomfortas, kuris normalios paciento veiklos netrikdo.

2-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas - tai plaštakų ir (arba) pėdų skausminga eritema bei patinimas ir (arba) diskomfortas, darantis poveikį kasdieninei paciento veiklai.

3-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas - tai plaštakų ir (arba) pėdų šlapiuojanti deskvamacija, išopėjimas, pūslių atsiradimas bei stiprus skausmas arba (ir) stiprus diskomfortas, dėl kurio pacientas negali dirbti arba užsiimti kasdienine veikla. Jeigu 2-ojo arba 3-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas pasireiškia, gydymą kapecitabinu reikia pertraukti, kol jis išnyks arba susilpnės iki 1-ojo laipsnio. Po 3-ojo laipsnio plaštakų ir pėdų sindromo kitas kapecitabino dozes reikia sumažinti. Gydant kapecitabino ir cisplatinos deriniu, plaštakų ir pėdų sindromo simptominiam ar antriniam profilaktiniam gydymui vitamino B6 (piridoksino) vartoti nepatariama, kadangi yra paskelbta pranešimų, kad jis gali mažinti cisplatinos veiksmingumą. Yra kai kurių duomenų, rodančių, kad kapecitabinu gydomų pacientų plaštakų ir pėdų sindromo profilaktikai yra veiksmingas dekspantenolis.

Toksinis poveikis širdžiai. Toksinis poveikis širdžiai, kuris buvo susijęs su gydymu fluoropirimidinu, yra miokardo infarktas, krūtinės angina, aritmija, kardiogeninis šokas, staigi mirtis ir elektrokardiogramos pokyčiai (įskaitant labai retus QT intervalo pailgėjimo atvejus). Pacientams, anksčiau sirgusiems širdies vainikinių arterijų liga, šios nepageidaujamos reakcijos gali būti dažnesnės. Kapecitabinu gydomiems pacientams buvo širdies aritmijos (įskaitant skilvelių virpėjimą, polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją ir bradikardiją), krūtinės anginos, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir kardiomiopatijos atvejų. Pacientus, sirgusius reikšminga širdies liga, aritmija ar krūtinės angina, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

Hipokalcemija arba hiperkalcemija. Kapecitabinu gydomiems pacientams buvo hipokalcemijos arba hiperkalcemijos atvejų. Pacientus, kuriems prieš pradedant gydyti jau yra hipokalcemija arba hiperkalcemija, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

Centrinės arba periferinės nervų sistemos liga. Pacientus, sergančius centrinės arba periferinės nervų sistemos liga, pvz., turinčius metastazių smegenyse arba patiriančius neuropatiją, būtina gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

Cukrinis diabetas arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Pacientus, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių elektrolitų pusiausvyra sutrikusi, būtina gydyti atsargiai, kadangi gydymo kapecitabino metu šie sutrikimai gali pasunkėti.

Kumarino darinių sukeliama antikoaguliacija. Kapecitabino ir vienos varfarino dozės sąveikos tyrimo metu reikšmingai padidėjo (+57%) vidutinis S-varfarino AUC. Šie rezultatai rodo sąveiką, kuri tikriausiai pasireiškia dėl kapecitabino sukeliamo citochromo P 450 2C9 fermento slopinimo. Pacientams, gydomiems kapecitabinu ir kartu geriamaisiais antikoaguliantais kumarino dariniais, reikia atidžiai sekti antikoaguliacinį poveikį (tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) arba protrombino laiką (PL) ir atitinkamai koreguoti antikoagulianto dozę (žr. 4.5 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas. Kadangi duomenų apie kapecitabino saugumą ir veiksmingumą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, nėra, todėl kapecitabinu gydomus pacientus, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nepaisant ar jose yra, ar nėra metastazių, reikia atidžiai stebėti. Jeigu pasireiškia nuo gydymo priklausomas bilirubino kiekio padidėjimas, kuris > 3 kartus viršija viršutinę normos reikšmę, arba nuo gydymo priklausomas aminotransferazių (AST, ALT) aktyvumo padidėjimas, > 2,5 karto viršijantis viršutinę normos reikšmę, gydymą kapecitabinu reikia pertraukti. Monoterapiją kapecitabinu galima atnaujintinai, kai bilirubino kiekis sumažėja ir tampa £ 3 kartus didesnis už viršutinę normos reikšmę arba aminotransferazių aktyvumas sumažėja ir tampa £ 2,5 karto didesnis už viršutinę normos reikšmę.

Inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30–50 ml/min.), palyginti su visa populiacija, 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis (žr. 4.2 ir 4.3 skyrių).

DPD stoka. Retas, netikėtas, sunkus toksinis poveikis (pvz., stomatitas, viduriavimas, neutropenija ir toksinis poveikis nervų sistemai), susijęs su 5-FU vartojimu, buvo aiškinamas DPD aktyvumo stoka. Taigi ryšio tarp DPD kiekio sumažėjimo ir galimai mirtino toksinio 5-FU poveikio padažnėjimo atmesti negalima.

Pacientų, kuriems DPD stoka nustatyta, kapecitabinu gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių), Kapecitabinu gydomiems pacientams, patiriantiems neatpažintą DPD stoką, galimas gyvybei pavojingas toksinis poveikis, pasireiškiantis kaip ūminis perdozavimas (žr. 4.9 skyrių). Pasireiškus 2–4 laipsnio ūminiam toksiniam poveikiui, gydymą būtina nedelsiant nutraukti, kol pastebėtas toksinis poveikis išnyks. Remiantis pastebėto toksinio poveikio pradžios, trukmės ir stiprumo klinikiniu įvertinimu, reikia svarstyti gydymo nutraukimą visam laikui.

Akių komplikacijos. Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl akių komplikacijų, pvz., keratito ir ragenos sutrikimo, ypač tuos, kurie akių sutrikimų yra patyrę anksčiau. Akių sutrikimus reikia pradėti gydyti taip, kaip kliniškai tinka.

Sunkios odos reakcijos. Kapecitabinas gali sukelti sunkias odos reakcijas, pvz., Stevens-Johnson‘o sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę. Pacientams, kuriems sunki odos reakcija pasireiškė gydymo metu, kapecitabino vartojimą reikia nutraukti visam laikui.

Capecitabine Actavis sudėtyje yra pagalbinės medžiagos laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Citochromo P-450 2C9 substratai. Oficialių kapecitabino ir kitų CYP 2C9 substratų sąveikos, išskyrus sąveiką su varfarinu, tyrimų neatlikta. Kapecitabino ir 2C9 substratų (pvz., fenitoino) deriniu reikia gydyti atsargiai. Taip pat žiūrėkite žemiau aprašytą sąveiką su antikoaguliantais kumarino dariniais bei 4.4 skyrių.

Antikoaguliantai kumarino dariniai. Pacientams, gydomiems kapecitabino ir antikoaguliantų kumarino darinių, pvz., varfarino ar fenprokumono, deriniu buvo kraujo krešėjimo parametrų pokyčių ir (arba) kraujavimo atvejų. Šių reakcijų atsirado nuo kelių dienų iki kelių mėnesių laikotarpiu nuo gydymo kapecitabinu pradžios, keliais atvejais - per mėnesį po kapecitabino vartojimo nutraukimo. Klinikinių farmakokinetinės sąveikos tyrimų metu kapecitabinu gydomiems pacientams po vienos 20 mg varfarino dozės pavartojimo S-varfarino AUC ir TNS reikšmė padidėjo atitinkamai 57% ir 91%. Kadangi R-varfarino metabolizmas nepakito, gauti rezultatai rodo, kad kapecitabinas slopina 2C9 fermentą, tačiau fermentams 1A2 ir 3A4 poveikio nedaro. Reikia reguliariai tirti, ar nepakito pacientų, gydomų kapecitabinu ir kartu antikoaguliantais kumarino dariniais, kraujo krešėjimo parametrai (PL arba TNS) ir atitinkamai koreguoti antikoagulianto dozę.

Fenitoinas. Gydant kapecitabino ir fenitoino deriniu, pasitaikė vienas fenitoino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo, lėmusio fenitoino intoksikacijos simptomus, atvejis. Reikia reguliariai tirti, ar pacientų, gydomų kapecitabinu ir kartu fenitoinu, kraujo plazmoje nepadidėjo fenitoino koncentracija.

Folino rūgštis/folio rūgštis. Gydymo kapecitabino ir folino rūgšties deriniu tyrimo duomenys rodo, kad folino rūgštis didesnio poveikio kapecitabino ir jo metabolitų farmakokinetikai nedaro. Vis dėlto folino rūgštis veikia kapecitabino farmakodinamiką ir gali stiprinti jo toksinį poveikį. Protarpiniu būdu vartojamo vieno kapecitabino didžiausia toleruojama paros dozė yra 3000 mg/m2 kūno paviršiaus, derinant su folino rūgštimi (geriant po 30 mg 2 kartus per parą) - tik 2000 mg/m2 kūno paviršiaus. Toksinio poveikio sustiprėjimas gali būti reikšmingas, gydymą 5-FU/LV pakeitus kapecitabinu. Jis gali būti reikšmingas ir tuo atveju, kai dėl foliatų stokos gydymas papildomas folio rūgštimi, kadangi folino ir folio rūgštys yra panašios.

Sorivudinas ir jo analogai. Nustatyta kliniškai reikšminga sąveika tarp sorivudino ir 5-FU dėl sorivudino sukeliamo dihidropirimidindehidrogenazės slopinimo. Ši sąveika, lemianti fluoropirimidino toksinio poveikio sustiprėjimą, gali būti mirtina. Taigi gydyti kapecitabinu ir kartu sorivudinu arba panašios cheminės sudėties jo analogais, pvz., brivudinu, draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Tarp gydymo sorivudinu arba panašios cheminės sudėties jo analogais, pvz., brivudinu, pabaigos ir gydymo kapecitabinu pradžios būtina daryti ne trumpesnę kaip 4 savaičių pertrauką.

Antacidiniai preparatai. Buvo tirtas antacidinio preparato, kurio sudėtyje yra aliuminio hidroksido ir magnio hidroksido, poveikis kapecitabino farmakokinetikai. Nustatyta, kad šiek tiek padidėjo kapecitabino ir vieno jo metabolito (5‘-DFCR) koncentracija kraujo plazmoje, tačiau poveikio trims svarbiausiems metabolitams (5‘-DFUR, 5-FU ir FBAL) nebuvo.

Alopurinolis. Pastebėta alopurinolio ir 5-FU sąveika, dėl kurios gali sumažėti 5-FU veiksmingumas. Gydyti kapecitabinu ir kartu alopurinoliu reikia vengti.

Interferonas alfa. Derinant su interferonu alfa-2a (3 MTV/m2 kūno paviršiaus per parą), kapecitabino didžiausia terapinė dozė (DTD) buvo 2000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą, monoterapijos metu - 3000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą.

Radioterapija. Tiesiosios žarnos vėžiui gydyti protarpiniu būdu vartojamo vieno kapecitabino DTD yra 3000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą, derinamo su radioterapija, kuri taikoma nepertraukiamai arba kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio 6 savaites, kapecitabino DTD yra 2000 mg/m2 kūno paviršiaus per parą.

Oksaliplatina. Gydant kapecitabino ir oksaliplatinos deriniu arba kapecitabino, oksaliplatinos ir bevacizumabo deriniu, kapecitabino ar jo metabolitų, laisvos platinos ar bendros platinos ekspozicija reikšmingai nesiskyrė.

Bevacizumabas. Kartu su oksaliplatina vartojamas bevacizumabas kliniškai reikšmingo poveikio kapecitabino ar jo metabolitų farmakokinetikos parametrams nedarė.

Sąveika su maistu. Visų klinikinių tyrimų metu pacientams buvo nurodyta kapecitabino gerti 30 minučių laikotarpiu po valgio. Kadangi dabartiniai kapecitabino veiksmingumo ir saugumo duomenys yra gauti vaistinio preparato vartojant kartu su maistu, kapecitabino rekomenduojama vartoti su maistu. Su maistu vartojamo kapecitabino absorbcija lėtėja (žr. 5.2 skyrių).

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingos moterys / Vyrų ir moterų kontracepcija

Vaisingoms moterims reikia patarti gydymo kapecitabinu metu nepastoti. Jeigu pacientė gydymo kapecitabinu metu pastoja, jai būtina paaiškinti apie galimą pavojų vaisiui. Gydymo metu turi būti naudojamas veiksmingas kontracepcijos metodas.

Nėštumas

Kapecitabino tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta, tačiau reikia manyti, kad nėštumo metu vartojamas kapecitabinas gali pažeisti vaisių. Toksinio poveikio gyvūnų reprodukcijai tyrimų metu kapecitabinas sukėlė embriono gaišimą ir teratogeninį poveikį. Tai tikėtinas fluoropirimidino darinių poveikis. Kapecitabino nėštumo metu vartoti negalima.

Žindymas

Nežinoma, ar kapecitabino išsiskiria į moters pieną. Žindančių pelių piene buvo rastas didelis kapecitabino ir jo metabolitų kiekis. Gydymo kapecitabinu metu žindymą reikia nutraukti.

Vaisingumas

Apie kapecitabimo poveikį vaisingumui duomenų nėra. Į pagrindinius kapecitabino tyrimus vaisingos moterys ir vaisingi vyrai buvo įtraukti tik tuo atveju, jeigu jie sutiko naudotis tinkamu kontracepcijos metodu tyrimo metu ir pagrįstu laikotarpiu po tyrimo. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Capecitabine Actavis gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Kapecitabinas gali sukelti svaigulį, nuovargį ir pykinimą.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Bendras kapecitabino saugumo pobūdis yra paremtas duomenimis, gautais įvairių indikacijų atveju daugiau kaip 3000 pacientų gydant vien kapecitabinu arba kapecitabino deriniu su skirtinga chemoterapija. Kapecitabino monoterapijos saugumo pobūdis metastazinio krūties vėžio, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio bei adjuvantinio gaubtinės žarnos vėžio gydymo metu yra panašus. Pagrindinių tyrimų išsamius duomenis, įskaitant tyrimų planus ir svarbiausius veiksmingumo rezultatus, rasite 5.1 skyriuje.

Dažniausiai pasireiškusios ir (arba) kliniškai reikšmingos nuo gydymo priklausomos nepageidaujamos reakcijos (NR) buvo virškinimo trakto sutrikimai (ypač viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, stomatitas), plaštakų ir pėdų sindromas (delnų ir padų eritrodizestezija), nuovargis, astenija, anoreksija, toksinis poveikis širdžiai, prieš pradedant gydyti buvusio inkstų funkcijos sutrikimo sustiprėjimas ir trombozė (embolija).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėse

Nepageidaujamos reakcijos, kurios tyrėjo nuomone galbūt, tikriausiai arba nors kiek yra susijusios su monoterapija kapecitabinu, yra pateiktos 4-ojoje lentelėje, susijusios su gydymu kapecitabino ir skirtingos chemoterapijos deriniu įvairių indikacijų atveju - 5-ojoje lentelėje. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) ir labai retas (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje NR pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

Monoterapija kapecitabinu.

4-ojoje lentelėje išvardytos su monoterapija kapecitabinu susijusios NR reakcijos yra paremtos trijų pagrindinių tyrimų (M66001, SO14695 ir SO14796), kuriuose dalyvavo 1900 pacientų, bendra saugumo duomenų analize. Į atitinkamo dažnio grupę NR yra įrašytos pagal bendrą dažnį, gautą bendros analizės metu.

4 lentelė. Susijusių NR, pasireiškusių pacientams, kuriems buvo taikoma monoterapija kapecitabinu, santrauka

Organų sistemų klasė

Labai dažnas

 

Visų laipsnių

Dažnas

 

Visų laipsnių

Nedažnas

 

Sunkūs ir (ar) gyvybei pavojingi (3–4 laipsnio) arba laikomi gydymui reikšmingais

Infekcijos ir infestacijos

-

Herpes virusinė infekcija

Nazofaringitas

Apatinių kvėpavimo takų infekcija

Sepsis

Šlapimo takų infekcija

Celiulitas

Tonzilitas

Faringitas

Burnos kandidamikozė

Gripas

Gastroenteritas

Grybelinė infekcija

Infekcija

Dantų abscesas

Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai

-

-

Lipoma

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

-

Neutropenija

Anemija

Febrili neutropenija

Pancitopenija

Granulocitopenija

Trombocitopenija

Leukopenija

Hemolizinė anemija

Tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) padidėjimas

Protrombino laiko pailgėjimas

Imuninės sistemos sutrikima 

-

-

Padidėjęs jautrumas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Anoreksija

Dehidracija

Kūno svorio sumažėjimas

Cukrinis diabetas

Hipokalemija

Apetito sutrikimas

Mitybos nepakankamumas

Hipertrigliceridemija

Psichikos sutrikimai

-

Nemiga

Depresija

Konfūzija

Panikos priepuolis

Prislėgta nuotaika

Lytinio potraukio sumažėjimas

Nervų sistemos sutrikimai

 

Galvos skausmas

Letargija

Svaigulys

Parestezija

Disgeuzija

Afazija

Atminties sutrikimas

Ataksija

Sinkopė

Pusiausvyros sutrikimas

Jutimų sutrikimas

Periferinė neuropatija

Akių sutrikimai

-

Ašarojimo padidėjimas

Konjunktyvitas

Akių dirginimas

Regos aštrumo sumažėjimas

Diplopija

 

Ausų ir labirintų sutrikimai

-

-

Galvos sukimasis (vertigo)

Ausies skausmas

Širdies sutrikimai

-

-

Nestabilioji krūtinės angina

Krūtinės angina

Miokardo išemija

Prieširdžių virpėjimas

Aritmija

Tachikardija

Sinusinė tachikardija

Palptacijos

Kraujagyslių sutrikimai

-

Tromboflebitas

Giliųjų venų trombozė

Hipertenzija

Petechija

Hipotenzija

Karščio pylimas

Šaltos galūnės

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

-

Dispnėja

Epistaksė

Kosulys

Rinorėja

Plaučių embolija

Pneumotoraksas

Skrepliavimas krauju

Astma

Dusulys fizinio krūvio metu

Virškinimo trakto sutrikimai

Viduriavimas

Vėmimas

Pykinimas

Stomatitas

Pilvo skausmas

Kraujavimas iš virškinimo trakto

Vidurių užkietėjimas

Viršutinės pilvo dalies skausmas

Dispepsija

Vidurių pūtimas

Burnos džiūvimas

Žarnų obstrukcija

Ascitas

Enteritas

Gastritas

Disfagija

Apatinės pilvo dalies skausmas

Ezofagitas

Nemalonus pojūtis pilve

Gastroezofaginio refliukso liga

Kolitas

Kraujingos išmatos 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

-

Hiperbilirubinemija

Kepenų funkcijos tyrimų duomenų nuokrypis nuo normos 

Gelta

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas

Išbėrimas

Alopecija

Eritema

Odos sausumas

Niežulys

Odos hiperpigmentacija

Makulinis išbėrimas

Odos deskvamacija

Dermatitas

Pigmentacijos sutrikimas

Nagų sutrikimas 

Pūslės

Odos opos

Išbėrimas

Dilgėlinė

Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija

Delnų eritema

Veido patinimas

Purpura

Radiacijos sugrąžinimo sindromas

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

-

Galūnių skausmas

Nugaros skausmas

Artralgija

Sąnarių patinimas

Kaulų skausmas

Veido skausmas

Skeleto raumenų sustingimas

Raumenų silpnumas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

-

-

Hidronefrozė

Šlapimo nelaikymas

Hematurija

Nikturija

Kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

-

-

Makšties kraujavimas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nuovargis

Astenija

Karščiavimas

Periferinė edema

Negalavimas

Krūtinės skausmas

 

Edema

Šaltkrėtis

Į gripą panaši liga

Sustingimas

Kūno temperatūros padidėjimas

Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos

-

-

Perdozavimas

Kapecitabinas sudėtinio gydymo metu

5-ojoje lentelėje išvardytos NR, susijusios su gydymu kapecitabino deriniu su skirtinga chemoterapija įvairių indikacijų atveju, yra paremtos daugiau negu 3000 pacientų saugumo duomenimis. Į atitinkamo dažnio (labai dažnas arba dažnas) grupes NR įrašytos pagal didžiausią dažnį, stebėtą bet kurio iš pagrindinių klinikinių tyrimų metu, tačiau įskaitytos tik tos, kurios pasireiškė be tų, kurios buvo nustatytos monoterapijos metu, arba kurių dažnis buvo didesnis už dažnį monoterapijos metu (žr. 4-ąją lentelę). Nedažnos kapecitabino NR, pasireiškusios sudėtinio gydymo metu, atitinka NR, nustatytas monoterapijos kapecitabinu arba monoterapijos derinamuoju preparatu metu (literatūros duomenys ir (arba) atitinkama preparato charakteristikų santrauka).

Kai kurios iš NR yra reakcijos, paprastai pasireiškiančios gydant derinamuoju preparatu (pvz., periferinė sensorinė neuropatija pasireiškia gydant docetakseliu arba oksaliplatna, hipertenzija - gydant bevacizumabu), tačiau negalima atmesti, kad gydymas kapecitabinu jų nepasunkina.

5-ojoje lentelėje pateikta santrauka susijusių NR, kurios pacientams, kapecitabino vartojusiems sudėtinio gydymo metu, pasireiškė be tų, kurios buvo nustatytos monoterapijos metu, arba kurių dažnis buvo didesnis už dažnį monoterapijos metu.

Organų sistemų klasė

Labai dažnas

 

Visų laipsnių

Dažnas

 

Visų laipsnių

Infekcijos ir infestacijos

-

Juostinė pūslelinė

Šlapimo takų infekcija

Burnos kandidamikozė

Viršutinių kvėpavimo takų infekcija

Rinitas

Gripas

+Infekcija

Burnos pūslelinė

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

+Neutropenija

+Leukopenija

+Anemija

+Neutropeninis karščiavimas

Trombocitopenija

Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas

+Febrili neutropenija

Imuninės sistemos sutrikimai

-

Padidėjęs jautrumas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Apetito sumažėjimas

Hipokalemija

Hiponatremija

Hipomagnezemija

Hipokalcemija

Hiperglikemija

Psichikos sutrikimai

-

Miego sutrikimas

Nerimas

Nervų sistemos sutrikimai

Parestezija

Dizestezija

Periferinė neuropatija

Periferinė sensorinė neuropatija

Disgeuzija

Galvos skausmas

Toksinis poveikis nervų sistemai

Tremoras

Neuralgija

Padidėjusio jautrumo reakcija

Hipestezija

 

Akių sutrikimai

Ašarojimo padidėjimas

Regos sutrikimas

Akių sausmė

Akių skausmas

Regos pažaida

Neryškus matymas

Ausų ir labirintų sutrikimai

-

Spengimas ausyse

Klausos susilpnėjimas

Širdies sutrikimai

-

Prieširdžių virpėjimas

Širdies išemija (infarktas )

Kraujagyslių sutrikimai

Kojų edema

Hipertenzija

+Embolija ir trombozė

Trumpalaikis veido ir kaklo paraudimas

Hipotenzija

Hipertenzinė krizė

Karščio pylimas

Flebitas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Ryklės uždegimas

Ryklės dizestezija

Žagsulys

Ryklės ir gerklų skausmas

Disfonija

Virškinimo trakto sutrikimai

Vidurių užkietėjimas

Dispepsija

Kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies

Burnos išopėjimas

Gastritas

Pilvo išpūtimas

Gastroezofaginio refliukso liga

Burnos skausmas

Disfagija

Kraujavimas iš tiesiosios žarnos

Apatinės pilvo dalies skausmas

Burnos dizestezija

Burnos parestezija

Burnos hipestezija

Nemalonus pojūtis pilve

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

-

Nenormali kepenų funkcija 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Alopecija

Nagų sutrikimai

Hiperhidrozė

Eriteminis išbėrimas

Dilgėlinė

Naktinis prakaitavimas

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Mialgija

Artralgija

Galūnių skausmas

Žandikaulio skausmas

Raumenų spazmai

Mėšlungiškas žandikaulio sukandimas

Raumenų silpnumas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

-

Hematurija

Proteinurija

Inkstų kreatinino klirenso sumažėjimas

Dizurija

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Karščiavimas

Silpnumas

+Letargija

Temperatūros netoleravimas

Gleivinės uždegimas

Galūnių skausmas

Skausmas

Šaltkrėtis

Krūtinės skausmas

Į gripą panaši liga

+Karščiavimas

Su infuzija susijusi reakcija

Injekcijos vietos reakcija

Infuzijos vietos skausmas

Injekcijos vietos skausmas

Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos

-

Kontūzija

+ Kiekvienam terminui dažnis nurodytas įskaičiuojant visų laipsnių NR. Terminams, pažymėtiems „+“, dažnis nurodytas įskaičiuojant 3–4 laipsnio NR. NR įrašytos pagal didžiausią dažnį, nustatytą bet kurio pagrindinio sudėtinio gydymo tyrimo metu.

Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką

Vaistinį preparatą pateikus į rinką, buvo nustatytos 6-ojoje lentelėje išvardytos papildomos sunkios nepageidaujamos reakcijos.

6 lentelė. Reiškinių, pastebėtų kapecitabiną pateikus į rinką, santrauka

Organų sistemų klasė

Retas

Labai retas

Akių sutrikimai

Ašarų latako stenozė

Ragenos sutrikimai

Keratitas

Taškinis keratitas

 

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai

Skilvelių virpėjimas

QT intervalo pailgėjimas Polimorfinė skilvelinė paroksizminė tachikardija Bradikardija

Kraujagyslių spazmas

 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Kepenų nepakankamumas

Cholestazinis hepatitas

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Odos raudonoji vilkligė

Sunki odos reakcija, pvz., Stevens-Johnson‘o sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.4 skyrių)

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dehidracijos sukeltas ūminis inkstų nepakankamumas

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Plaštakų ir pėdų sindromas (žr. 4.4 skyrių)

Monoterapijos kapecitabinu tyrimų (apima adjuvantinio gaubtinės žarnos vėžio gydymo, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymo bei krūties vėžio gydymo tyrimus) metu kapecitabino 1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozę vartojant 2 kartus per parą 1–14 dieną kas 3 savaitės, visų laipsnių plaštakų ir pėdų sindromo (PPS) dažnis buvo 53–60%, metastazinio krūties vėžio gydymo kapecitabino ir docetakselio deriniu metu - 63%. Sudėtinio gydymo metu 1000 mg/m2 kūno paviršiaus kapecitabino dozę vartojant 2 kartus per parą 1–14 dieną kas 3 savaitės, visų laipsnių PPS dažnis buvo 22–30%.

14 klinikinių tyrimų duomenų, gautų iš daugiau negu 4700 pacientų, gydytų vien kapecitabinu arba kapecitabino deriniu su skirtinga chemoterapija įvairių indikacijų (gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio ar krūties vėžio) atveju, metaanalizė parodė, kad 2066 (43%) pacientams PPS (visų laipsnių) pasireiškė po vidutinio 239 parų laikotarpio (95% PI: 201, 288) nuo gydymo kapecitabinu pradžios. Visus tyrimus sujungus, su PPS pasireiškimo rizikos padidėjimu statistiškai reikšmingai buvo susiję šie kovariantai: pradinės kapecitabino dozės (gramais) didinimas, bendros kapecitabino dozės mažinimas (0,1* kg), atitinkamos dozės intensyvumo didinimas per pirmąsias 6 savaites, tiriamojo gydymo trukmės (savaitėmis) ilginimas, amžiaus didėjimas (10 metų ), moteriškoji lytis ir gera pradinė pajėgumo būklė pagal ECOG (ang. ECOG performance status) skalę (0, palyginti su ³ 1).

Viduriavimas (žr. 4.4 skyrių)

Kapecitabinas gali sukelti viduriavimą. Jis pasireiškė ne daugiau kaip 50% pacientų.

14 klinikinių tyrimų duomenų, gautų iš daugiau negu 4700 kapecitabinu gydytų pacientų metaanalizė parodė, kad visus tyrimus sujungus, su viduriavimo pasireiškimo rizikos padidėjimu statistiškai reikšmingai buvo susiję šie kovariantai: pradinės kapecitabino dozės (g) didinimas, tiriamojo gydymo trukmės (savaitėmis) ilginimas, amžiaus padidėjimas (10 metų ) ir moteriškoji lytis. Su viduriavimo pasireiškimo rizikos sumažėjimu statistikai reikšmingai buvo susiję šie kovariantai: bendros kapecitabino dozės didinimas (0,1* kg) ir atitinkamos dozės intensyvumo didinimas per pirmąsias 6 savaites.

Toksinis poveikis širdžiai (žr. 4.4 skyrių)

Remiantis klinikinio saugumo duomenų, gautų iš 7 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 949 pacientai (2 III fazės ir 5 II fazės klinikiniai metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio bei metastazinio krūties vėžio tyrimai), bendra analize, be tų NR, kurios išvardytos 4-ojoje ir 5-ojoje lentelėse, su monoterapija kapecitabinu buvo susijusios ir šios mažiau negu 0,1% pacientų pasireiškusios NR: kardiomiopatija, širdies nepakankamumas, staigi mirtis ir skilvelinė ekstrasistolija.

Encefalopatija

Remiantis anksčiau minėta klinikinių saugumo duomenų, gautų iš 7 klinikinių tyrimų, bendra analize, be tų NR, kurios išvardytos 4-ojoje ir 5-ojoje lentelėse, su monoterapija kapeticabinu buvo susijusi ir encefalopatija, pasireiškusia mažiau negu 0,1% pacientų.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

≥ 60 metų pacientų, kurie buvo gydyti vien kapecitabinu, ir pacientų, kurie buvo gydyti kapecitabino ir docetakselio deriniu, saugumo duomenų analizė parodė, kad jiems su gydymu susijusių 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų bei su gydymu susijusių sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis, palyginti su < 60 metų pacientais. Be to, kapecitabino ir docetakselio deriniu gydomiems ≥ 60 metų pacientams dėl nepageidaujamų reakcijų gydymą reikėjo nutraukti anksčiau negu < 60 metų pacientams.

Duomenų, gautų 14 klinikinių tyrimų metu kapecitabinu gydant 4700 pacientų, metaanalizės rezultatai  parodė, kad visus tyrimus sujungus, amžiaus padidėjimas (10 metų) buvo statistikai reikšmingai susijęs su PPS ir viduriavimo pasireiškimo rizikos padidėjimu bei neutropenijos pasireiškimo rizikos sumažėjimu.

Lytis

Duomenų, gautų 14 klinikinių tyrimų metu kapecitabinu gydant 4700 pacientų, metaanalizės rezultatai parodė, kad visus tyrimus sujungus, moteriškoji lytis buvo statistikai reikšmingai susijusi PPS ir viduriavimo pasireiškimo rizikos padidėjimu bei neutropenijos pasireiškimo rizikos sumažėjimu.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2, 4.4 ir 5.2 skyrius)

Vien kapecitabinu gydomų (dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio) pacientų, kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi prieš pradedant gydyti, saugumo duomenų analizė parodė, kad jiems su gydymu susijusių 3-ojo ir 4-ojo laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis negu pacientams, kurių inkstų funkcija buvo normali (iš pacientų (n = 268), kurių inkstų funkcija nesutrikusi, grupės - 36%, iš pacientų (n = 257), kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, grupės- 41%, iš pacientų (n = 59), kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, grupės - 54%) (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, reikėjo dažniau mažinti dozę (44%), negu pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi (33%) arba kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (32%), ir dažniau nutraukti gydymą (pirmųjų dviejų gydymo ciklų metu - 21%), negu pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, arba kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (atitinkamai 5% ir 8%).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Ūminis perdozavimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, mukozitu, virškinimo trakto dirginimu ir kraujavimu bei kaulų čiulpų funkcijos slopinimus. Perdozavimą reikia gydyti įprastinėmis gydomosiomis ir palaikomosiomis priemonėmis, skirtomis atsiradusių klinikinių pažeidimų korekcijai ir jų galimų komplikacijų profilaktikai.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – citostatikai (antimetabolitai), ATC kodas – L01BC06.

Kapecitabinas yra necitotoksinis fluoropirimidino karbamatas, veikiantis kaip per burną pavartotas citotoksinės 5-fluorouracilo (5-FU) dalies pirmtakas. Kapecitabinas aktyvinamas vykstant kelioms fermentų katalizuojamoms reakcijoms (žr. 5.2 skyrių). Galutiniam virtimui 5-fluorouracilu būtinas fermentas timidinfosforilazė (angl. ThyPase), aptinkamas ne tik naviko audinyje, bet ir normaliuose audiniuose, nors paprastai mažesniu kiekiu. Tyrimui naudojant žmogaus vėžio heterotransplantato modelį, su docetakseliu derinamas kapecitabinas rodė sinergetinį poveikį, kuris galėjo būti susijęs su docetakselio sukeliamu timidinfosforilazės aktyvinimu.

Įrodyta, kad 5–FU metabolizmas, vykstantis anaboliniu būdu, blokuoja metilinimo reakciją, kurios metu deoksiuridilo rūgštis verčiama timidilo rūgštimi, todėl trikdoma dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) sintezė. 5-FU įjungimas irgi lemia RNR ir baltymų sintezės slopinimą. Kadangi DNR ir RNR yra būtinos ląstelių dalijimuisi ir augimui, gali būti, kad dėl 5-FU poveikio atsiranda timidino stoka, skatinanti nesubalansuotą ląstelių augimą ir žūtį. DNR ir RNR stoką sukeliantis poveikis ženkliausias yra toms ląstelėms, kurios greičiau proliferuoja ir kuriose 5-FU metabolizuojamas greičiau.

Gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžys

Gaubtinės žarnos vėžio adjuvantinis gydymas vien kapecitabinu

Vieno daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo III stadijos (Duke C) gaubtinės žarnos vėžiu sergantys pacientai, duomenys paremia kapecitabino vartojimą pacientų, sergančių gaubtinės žarnos vėžiu, adjuvantiniam gydymui. (XACT tyrimas; M66001). Šio tyrimo metu 1987 pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes, kurios buvo gydomos kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po kurių buvo daroma 1 savaitės pertrauka, tokie 3 savaičių gydymo ciklai buvo taikomi 24 savaites) arba 5-FU ir leukovorino (LV) deriniu (taikytas Mayo klinikos metodas: 20 mg/m2 kūno paviršiaus leukovorino dozė leista į veną, o po jos 425 mg/m2 kūno paviršiaus 5-FU dozė į veną leista vienu kartu kiekvieno 28 parų gydymo ciklo 1–5 dieną 24 savaites). Atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos požymių, į protokolą įtrauktai populiacijai kapecitabino veiksmingumas buvo mažiausiai ekvivalentiškas į veną leidžiamo 5-FU/LV derinio veiksmingumui (rizikos santykis: 0,92; 95% PI: 0,8–1,06). Visai atsitiktinių imčių būdu atrinktai populiacijai gydymo kapecitabinu, palyginti su gydymu FU/LV, poveikio išgyvenamumui be ligos požymių ir bendram išgyvenamumui rizikos santykis buvo atitinkamai 0,88 (95% PI: 0,77–1,01; p = 0,068) ir 0,86 (95% PI: 0,74–1,01; p = 0,06). Vidutinis stebėjimo laikas analizės momentu buvo 6,9 metų. Iš anksto suplanuota daugiavariantinė Cox analizė parodė, kad gydymas kapecitabinu yra pranašesnis už gydymą vienu kartu į veną leidžiamais 5-FU/LV. Statistinės analizės plane dėl įtraukimo į modelį iš anksto buvo apibrėžti šie veiksniai: amžius, laikas nuo operacijos iki randomizacijos, lytis, pradinis KEA (kanceroembrioninis antigenas, ang. CEA) kiekis, limfmazgių būklė prieš pradedant gydyti ir šalis. Buvo įrodyta, kad visai atsitiktinių imčių būdu atrinktai populiacijai gydymas kapecitabinu buvo pranašesnis už gydymą 5-FU/LV, atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos požymių (rizikos santykis: 0,849; 95% PI: 0,739–0,976; p = 0,0212), kaip ir į bendrą išgyvenamumą (rizikos santykis: 0,828; 95% PI: 0,705–0,971; p = 0,0203).

Sudėtinis adjuvantinis gaubtinės žarnos vėžio gydymas

Vieno daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo III stadijos (Duke C) gaubtinės žarnos vėžiu sergantys pacientai, duomenys paremia kapecitabino ir oksaliplatinos derinio (XELOX) vartojimą adjuvantiniam gaubtinės žarnos vėžio gydymui (NO16968 tyrimas). Šio tyrimo metu atsitiktinių imčių būdu atrinktiems 944 pacientams 24 savaites buvo taikomas gydymas 3 savaičių kapecitabino ciklais (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po kurių buvo daroma 1 savaitės pertrauka), derinant su oksaliplatina (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo per 2 valandas infuzuojama į veną kiekvieno 3 savaičių ciklo pirmą dieną). 942 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi vienu kartu į veną leidžiamais 5-FU ir leukovorinu. Gydyti numatytos populiacijos (GNP, ang. intent-to-treat population, ITT) išgyvenamumo be ligos požymių pirminės analizės duomenimis, gydymas XELOX buvo reikšmingai geresnis už gydymą 5-FU/LV (rizikos santykis: 0,8; 95% PI: [0,69; 0,93]; p = 0,0045). XELOX gydytų pacientų trijų metų išgyvenamumo be ligos požymių dažnis buvo 71%, gydytų 5-FU/LV - 67%. Antraeilės vertinamosios baigties, t. y. išgyvenamumo be ligos recidyvo, analizė šiuos rezultatus parėmė: rizikos santykis buvo 0,78 (95% PI: [0,67; 0,92]; p = 0,0024) XELOX gydytai grupei, palyginti su gydyta 5-FU/LV. Gydymas XELOX rodė tendenciją link geresnio bendro išgyvenamumo: rizikos santykis buvo 0,87 (95% PI: [0,72; 1,05]; p = 0,1486), kuris aiškinamas mirties rizikos sumažėjimu 13%. Pacientų, gydytų XELOX, penkerių metų bendro išgyvenamumo dažnis buvo 78%, gydytų 5-FU/LV - 74%. Veiksmingumo duomenys yra pagrįsti bendro išgyvenamumo stebėjimu vidutiniškai 59 mėnesius ir išgyvenamumo be ligos požymių stebėjimu vidutiniškai 57 mėnesius. Gydyti numatytai populiacijai gydymo nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo didesnis XELOX sudėtinio gydymo metu (21%), palyginti su 5-FU/LV monoterapija (9%).

Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio monoterapija kapecitabinu

Dviejų vienodai suplanuotų daugiacentrių, atsitiktinių imčių, kontroliuojamų III fazės klinikinių tyrimų (SO14695; SO14796) duomenys paremia kapecitabino vartojimą pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šių tyrimų metu 603 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po kurių buvo daroma 1 savaitės pertrauka, tokie gydymo ciklai buvo taikomi kas 3 savaitės). 604 atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti pacientai buvo gydomi 5-FU ir leukovorino (LV) deriniu (taikytas Mayo klinikos metodas: 20 mg/m2 kūno paviršiaus leukovorino dozė leista į veną, o po jos 425 mg/m2 kūno paviršiaus 5-FU dozė į veną leista vienu kartu, kiekvieno 28 parų gydymo ciklo 1–5 parą). Kapecitabinu gydytos visos atsitiktinių imčių būdu atrinktos populiacijos bendro objektyvaus atsako dažnis (tyrėjo vertinimu) buvo 25,7%, gydytų Mayo metodu - 16,7% (p < 0,0002). Kapecitabinu gydytų pacientų laikotarpio be ligos progresavimo (LBLP) vidurkis buvo 140 parų, gydytų Mayo metodu - 144 paros. Išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 392 paros (gydant kapecitabinu), palyginti su 391 paromis (gydant Mayo metodu). Gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymo monoterapija kapecitabinu, palyginti su pirmaeiliu sudėtiniu gydymu, palyginamųjų duomenų šiuo metu nėra.

Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio pirmaeilis sudėtinis gydymas

Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo (NO16966) duomenys paremia kapecitabino derinimą su oksaliplatina arba su oksaliplatina ir bevacizumabu pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Tyrimas buvo dviejų etapų: pradinio etapo metu pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena buvo gydoma XELOX, kita - FOLFOX-4, tolesnio 2x2 faktorialaus tyrimo etapo metu 1401 pacientas atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstytas į 4 grupes, kurios toliau buvo gydomos skirtingu būdu: XELOX ir placebu, FOLFOX-4 ir placebu, XELOX ir bevacizimabu arba FOLFOX-4 ir bevacizumabu (gydymo būdą žr. 7-ojoje lentelėje).

7 lentelė. Gydymo būdai tyrimo NO16966 (mCRC) metu

 

Gydymas

Pradinė dozė

Gydymo būdas

FOLFOX-4

arba

FOLFOX-4 +

bevacizumabas

Oksaliplatina

 

Leukovorinas

 

5-Fluorouraci-las

85 mg/m2 į veną per 2 val.

200 mg/m2 į veną per 2 val.

400 mg/m2 į veną vienu kartu, po to

600 mg/m2 į veną per 22 val.

Oksaliplatina: 1-ąją ciklo dieną kas 2 savaitės

Leukovorinas: 1-ąją ir 2-ąją ciklo dieną kas 2 savaitės

5-fluorouracilas: leisti į veną vienu kartu/infuzuoti 1-ąją ir 2-ąją ciklo dieną kas 2 savaitės

Placebas arba

bevacizumabas

5 mg/kg į veną per 30-90 min.

1-ąją ciklo dieną prieš FOLFOX-4 kas 2 savaitės

XELOX

arba

XELOX+

bevacizumabas

Oksaliplatina

 

Kapecitabinas

130 mg/m2 į veną per 2 val.

 

1000 mg/m2 per burną 2 kartus per parą

Oksaliplatina: 1-ąją ciklo dieną kas 3 savaitės

Kapecitabinas: gerti 2 kartus per parą 2 savaites (po to daryti 1 savaitės pertrauką)

Placebas arba

bevacizumabas

7,5 mg/kg į veną per 30-90 min.

1-ąją ciklo dieną prieš XELOX kas 3 savaitės

5-Fluorouracilas: leidžiamas į veną vienu kartu tuoj pat po leukovorino

Atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos progresavimo, tirti atrinktų pacientų populiacijai bei gydyti numatytai populiacijai gydymas XELOX būdu buvo ekvivalentiškas gydymui FOLFOX-4 būdu (žr. 8-ąją lentelę). Gauti rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą (BI), gydymas XELOX yra ekvivalentiškas gydymui FOLFOX-4 (žr. 8-ąją lentelę). Gydymo XELOX ir bevacizumabo deriniu palyginimas su gydymu FOLFOX-4 ir bevacizumabo deriniu buvo iš anksto specifikuota žvalgomoji analizė. Palyginus taip gydomus pogrupius, nustatyta, kad atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos progresavimo, gydymas XELOX ir bevacizumabo deriniu buvo panašus į gydymą FOLFOX ir bevacizumabo deriniu (rizikos santykis: 1,01; 97,5% PI: 0,84–1,22). Gydyti numatytos populiacijos vidutinis stebėjimo laikas pirminės duomenų analizės metu buvo 1,5 metų, analizės, atliktos po papildomo 1 metų stebėjimo, duomenys taip pat įtraukti į 8-ąją lentelę. Vis dėlto gydymo periodu atliktos išgyvenamumo be ligos progresavimo analizė bendros išgyvenamumo be ligos progresavimo ir bendro išgyvenamumo analizės rezultatų nepatvirtino: XELOX gydytų pacientų, palyginti su gydytais FOLFOX-4, rizikos santykis buvo 1,24 (97,5% PI: 1,07–1,44). Nors jautrumo analizė parodė, kad gydymo periodu atliekamai išgyvenamumo be ligos progresavimo analizei įtaką daro gydymo būdo ir naviko vertinimo laiko skirtumai, tačiau visiškas gautų rezultatų paaiškinimas nerastas.

8 lentelė. Svarbiausi veiksmingumo rezultatai tyrimo NO16966 ekvivalentiškumo analizei

PIRMINĖ ANALIZĖ

XELOX/XELOX+P/XELOX+BV

(TAP*: N = 967; GNP**: N = 1017) 

FOLFOX-4/FOLFOX-4+P/FOLFOX-4+BV

(TAP*: N = 937; GNP**: N = 1017)

Populiacija

Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis

Rizikos santykis

(97,5% PI)

Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo

TAP

GNP

241

244

259

259

1,05 (0,94; 1,18)

1,04 (0,93; 1,16)

Parametras: bendras išgyvenamumas

TAP

GNP

577

581

549

553

0,97 (0,84; 1,14)

0,96 (0,83; 1,12)

PAPILDOMAS VIENERIŲ METŲ STEBĖJIMAS

Populiacija

Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis

Rizikos santykis

(97,5% PI)

Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo

TAP

GNP

242

244

259

259

1,02 (0,92; 1,14)

1,01 (0,91; 1,12)

Parametras: bendras išgyvenamumas

TAP

GNP

600

602

594

596

1 (0,88; 1,13)

0,99 (0,88; 1,12)

* Tirti atrinkta populiacija

** Gydyti numatyta populiacija

Atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės tyrimo (CAIRO) metu buvo tiriamas kapecitabino (pradinė dozė 1000 mg/m2 kūno paviršiaus, vartojama 2 savaites kas 3 savaitės), derinamo su irinotekanu, vartojimas pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 820 pacientų atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes, kurių vienai (n = 410) buvo taikomas nuoseklus, kitai (n = 410) - sudėtinis gydymas. Nuoseklus gydymas buvo toks: pirmaeilis gydymas kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, vartota 2 kartus per parą 14 parų), po to - antraeilis gydymas irinotekanu (350 mg/m2 kūno paviršiaus dozė 1-ąją gydymo ciklo dieną), po to - trečiaeilis gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 14 parų) ir cisplatinos (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 1-ąją gydymo ciklo dieną) deriniu. Sudėtinis gydymas buvo toks: pirmaeilis gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 14 parų) ir irinotekano (250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 1-ąją gydymo ciklo dieną) deriniu (XELIRI) ir antraeilis gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 14 parų) ir oksaliplatinos (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 1-ąją gydymo ciklo dieną) deriniu. Visi gydymo ciklai buvo taikomi 3 savaičių intervalais. Pirmaeilio gydymo metu gydyti numatytų pacientų, kuriems buvo taikoma monoterapija kapecitabinu, išgyvenamumo be ligos progresavimo laikotarpio vidurkis buvo 5,8 mėn. (95% PI: 5,1–6,2 mėnesio), kuriems buvo taikomas gydymas XELIRI - 7,8 mėn. (95% PI: 7–8,3 mėnesio; p = 0,0002).

Trijų atsitiktinių imčių tyrimų metu metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergantiems pacientams gydymas XELIRI buvo lyginamas su gydymu 5-FU + irinotekanas (FOLFIRI). XELIRI gydymas buvo toks: kapecitabino 1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 1–14 gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės, derinant su irinotekano 250 mg/m2 kūno paviršiaus doze, vartojama 1-ąją gydymo ciklo dieną. Didžiausio tyrimo (BICC-C) metu pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes gydyti arba atviru būdu FOLFIRI (n = 144), vienu kartu į veną leidžiamu 5-FU (mlFL) (n = 145), arba XELIRI (n =141) ir papildomai suskirstyti į grupes, kurioms buvo taikomas dvigubai aklas gydymas celokoksibu arba placebu. Pacientų, kuriems buvo taikytas gydymas FOLFIRI, laikotarpio be ligos progresavimo vidurkis buvo 7,6 mėn., kuriems buvo taikytas gydymas mlFL ‒ 5,9 mėn. (p =0,004, palyginti su FOLFIRI grupe), kuriems buvo taikytas gydymas XELIRI ‒ 5,8 mėn. (p =0,015). FOLFIRI gydomų pacientų vidutinė bendro išgyvenamumo trukmė buvo 23,1 mėn., gydomų mlFL ‒ 17,6 mėn. (p = 0,09), gydomų XELIRI ‒ 18,9 mėn. (p = 0,27). XELIRI gydomi pacientai patyrė agresyvų toksinį poveikį virškinimo traktui, palyginti su gydomais FOLFIRI (viduriavimas pasireiškė 48% ir 14% atitinkamai XELIRI ir FOLFIRI gydomų grupių pacientams).

Tyrimo EORTC metu pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti gydyti arba atviru būdu FOLFIRI (n = 41) ar (XELIRI (n = 44) ir papildomai atsitiktinių imčių būdu suskirstyti dvigubai aklu būdu gydyti celekoksibu arba placebu. XELIRI, palyginti su POLFIRI, gydytų pacientų išgyvenamumo be ligos progresavimo ir bendro išgyvenamumo vidutinė trukmė buvo trumpesnė (IBLP: 5,9 mėn., palyginti su 9,6 mėn., BI: 14,8 mėn., palyginti su 19,9 mėn.), be to XELIRI gydomiems pacientams buvo pernelyg didelis viduriavimo dažnis (XELIRI gydomos grupės pacientams ‒ 14,1%, FOLFIRI grupės ‒ 5,1%).

Skof ir bendraautorių paskelbtame tyrime pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti gydyti FOLFIRI arba XELIRI. XELIRI gydomų pacientų benro atsako dažnis buvo 49%, gydomų FOLFIRI ‒ 48% (p = 0,76). Gydymo pabaigoje XELIRI gydomos grupės pacientų be ligos požymių buvo 37%, FOLFIRI gydomos grupės ‒ 26% (p = 0,56).

Montagnani ir bendraautoriai trijų aukščiau aprašytų tyrimų rezultatus panaudojo bendrai atsitiktinių imčių tyrimų, kurių metu buvo lyginami FOLFIRI ir XELIRI gydymo būdai, analizei gydymo mCRC metu. Su gydymu FOLFIRI buvo susijęs reikšmingas progresavimo rizikos sumažėjimas (RS: 0,76; 95% PI: 0,62-0,95; P < 0,01), iš dalies dėl blogo gydymo XELIRI būdu toleravimo.

Atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas (Souglakos ir bendraautoriai, 2012), kurio metu buvo lyginami gydymo FOLFIRI + bevacizumabas ir XELIRI + bevacizumabas būdai, parodė, kad reikšmingų IBLP ir BI skirtumų, kurie priklausytų nuo gydymo būdo, nėra. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes gydyti FOLFIRI + bevacizumabas (A grupė, n = 167) arba XELIRI + bevacizumabas (B grupė, n = 166). B grupės pacientams XELIRI gydymo būdas buvo toks: kapecitabino 1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė 2 kartus per parą 14 parų plius irinotekano 250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė pirmąją gydymo ciklo dieną. IBLP laikotarpio vidurkis buvo 10 mėn. ir 8,9 mėn. (p = 0,64), bendro išgyvenamumo ‒25,7 mėn. ir 27,5 mėn. (p = 0,55), atsako dažnis ‒ 45,5% ir 39,8% (p =0,32), atitinkamai FOLFIRI + bevacizumabas ir XELIRI + bevacizumabas gydomų grupių. XELIRI + bevacizumabas, palyginti su FOLFIRI + bevacizumabas, gydomiems pacientams reikšmingai dažniau pasireiškė viduriavimas, febrili neutropenija bei plaštakų ir pėdų odos reakcija ir reikšmingai dažniau reikėjo atidėti gydymą, mažinti dozę bei nutraukti gydymą.

Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo II fazės tyrimo (AIO KRK0604) duomenys paremia kapecitabino (pradinė dozė 800 mg/m2 kūno paviršiaus, vartojama dvi savaites kas 3 savaitės) derinio su irinotekanu ir bevacizumabu vartojimą pirmaeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 120 atsitiktinių imčių būdu atrinktų pacientų buvo gydomi modifikuotu XELIRI būdu: kapecitabino (800 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka), irinotekano (200 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 30 minučių 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir bevacizumabo (7,5 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 30–90 minučių 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaites) deriniu, 127 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka), oksaliplatinos (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir bevacizumabo (7,5 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 30–90 minučių 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaites) deriniu. Tiriamos populiacijos atsakas į gydymą po vidutinio 26,2 mėn. sekimo laikotarpio nurodytas 9-ojoje lentelėje.

9 lentelė. Svarbiausi tyrimo AIO KRK veiksmingumo rezultatai

 

XELOX + bevacizumabas

 

(GNP: N = 127)

Modifikuotas XELIRI+ bevacizumabas

(GNP: N =  120)

Rizikos santykis

95% PI

P reikšmė

Išgyvenamumas be ligos progresavimo po 6 mėnesių

GNP

95% PI

76%

69–84%

84%

77–90%

-

Išgyvenamumo be ligos progresavimo vidurkis

GNP

95% PI

10,4 mėn.

9–12

12,1 mėn

10,8–13,2

0,93

0,82–1,07

P = 0,3

Bendro išgyvenamumo vidurkis

ITT

95% PI

24,4 mėn.

19.3–30,7

25,5 mėn.

21–31

0,9

0,68–1,19

P = 0.45

Metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio sudėtinis antraeilis gydymas

Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo (NO16967) duomenys paremia kapecitabino derinio su oksaliplatina vartojimą antraeiliam metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 627 metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergantys pacientai, kuriems anksčiau buvo taikytas pirmaeilis gydymas irinotekano ir fluoropirimidino deriniu, atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes gydyti XELOX arba FOLFOX-4. Apie XELOX ir FOLFOX-4 dozavimą (be placebo arba bevacizumabo) žiūrėkite 7-ąją lentelę. Buvo įrodyta, kad atsižvelgiant į išgyvenamumo be ligos progresavimo trukmę, į protokolą įtrauktiems ir gydyti numatytiems pacientams gydymas XELOX buvo ekvivalentiškas gydymui FELFOX-4 (žr. 10-ąją lentelę). Gauti rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą, gydymas XELOX yra ekvivalentiškas gydymui FOLFOX-4 (žr. 10-ąją lentelę). Pirminės analizės metu gydyti numatytos populiacijos stebėjimo laikotarpio vidurkis buvo 2,1 metų. Lentelėje yra pateikti ir analizės, atliktos po tolesnių 6 mėnesių stebėjimo, duomenys.

10 lentelė. Svarbiausi veiksmingumo rezultatai tyrimo NO1696 ekvivalentiškumo analizei

PIRMINĖ ANALIZĖ

XELOX

(ĮPĮP*: N = 251; GNP**: N = 313)

 

FOLFOX-4

(ĮPĮP*: N = 252; GNP**: N = 314)

Populiacija

Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis

Rizikos santykis

(95% PI)

Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo

ĮPĮP

GNP

154

144

168

146

1,03 (0,87; 1,24)

0,97 (0,83; 1,14)

Parametras: bendras išgyvenamumas

ĮPĮP

GNP

388

363

401

328

1,07 (0,88; 1,31)

1,03 (0,87; 1,23)

PAPILDOMAS 6 MĖNESIŲ STEBĖJIMAS

Populiacija

Laikotarpio (dienomis) iki reiškinio vidurkis

Rizikos santykis

(95% PI)

Parametras: išgyvenamumas be ligos progresavimo

ĮPĮP

GNP

154

143

166

146

1,04 (0,87; 1,24)

0,97 (0,83; 1,14)

Parametras: bendras išgyvenamumas

IPĮP

GNP

393

363

402

382

1,05 (0,88; 1,27)

1,02 (0,86; 1,21)

* Į protokolą įtraukta populiacija

** Gydyti numatyta populiacija

Progresavęs skrandžio vėžys

Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo (ML17032) duomenys paremia kapecitabino vartojimą pirmaeiliam progresavusio skrandžio vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 160 atsitiktinių imčių būdu atrinktų pacientų buvo gydomi kapecitabino (1000 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartota 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka) ir cisplatinos (80 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuota per 2 valandas kas 3 savaitės) deriniu. Iš viso 156 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi 5-FU (800 mg/m2 kūno paviršiaus paros dozė buvo nepertraukiamai infuzuojama 1–5 gydymo ciklo parą kas 3 savaitės) ir cisplatinos (80 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo infuzuojama per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) deriniu. Atsižvelgiant į išgyvenamumą be ligos progresavimo, į protokolą įtrauktai populiacijai gydymas kapecitabino ir cisplatinos deriniu buvo ekvivalentiškas gydymui 5-FU ir cisplatinos deriniu (rizikos santykis: 0,81; 95% PI: 0,63–1,04). Išgyvenamumo be ligos progresavimo laikotarpio vidurkis buvo 5,6 mėn. (kapecitabinas + cisplatina), palyginti su 5 mėn. (5-FU + cisplatina). Rizikos santykis išgyvenamumo trukmei (bendro išgyvenamumo trukmei) buvo panašus į rizikos santykį išgyvenamumui be ligos progresavimo (rizikos santykis: 0,85; 95% PI: 0,64–1,13). Vidutinė išgyvenamumo trukmė buvo 10,5 mėn. (kapecitabinas + cisplatina), palyginti su 9,3 mėn. (5-FU + cisplatina).

Daugiacentrio, atsitiktinių imčių III fazės tyrimo (REAL-2), kurio metu buvo tiriamas kapecitabino, palyginti su 5-FU, ir oksaliplatinos, palyginti su cisplatina), poveikis progresavusiu skrandžio vėžiu sergantiems pacientams, duomenys paremia kapecitabino vartojimą pirmaeiliam progresavusio skrandžio vėžio gydymui. Šio tyrimo metu 1002 pacientai atsitiktinių imčių būdu pagal 2x2 faktorialų planą buvo suskirstyti į 4 grupes, kurios buvo gydomos vienu iš šių būdų:

- ECF: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), cisplatina (60 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir 5-FU (200 mg/m2 kūno paviršiaus dozė kasdien nepertraukiamai infuzuojama pro centrinę liniją);

- ECX: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), cisplatina (60 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir kapecitabinas (625 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartojama 2 kartus per parą nepertraukiamai);

- EOF: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), oksaliplatina (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir 5-FU (200 mg/m2 kūno paviršiaus dozė kasdien nepertraukiamai infuzuojama pro centrinę liniją);

- EOX: epirubicinas (50 mg/m2 kūno paviršiaus dozė leidžiama į veną vienu kartu 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės), oksaliplatina (130 mg/m2 kūno paviršiaus dozė infuzuojama į veną per 2 valandas 1-ąją gydymo ciklo dieną kas 3 savaitės) ir kapecitabinas (625 mg/m2 kūno paviršiaus dozė vartojama 2 kartus per parą nepertraukiamai).

Veiksmingumo į protokolą įtrauktai populiacijai pirminė analizė parodė, kad atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą, gydymas, kurio pagrindas yra kapecitabinas, palyginti su gydymu, kurio pagrindas yra 5-FU (rizikos santykis: 0,86; 95% PI: 0,8–0,99), bei gydymas, kurio pagrindas yra oksaliplatina, palyginti su gydymu, kurio pagrindas yra cisplatina (rizikos santykis: 0,92; 95% PI: 0,8–1,1), yra ekvivalentiški. Taikant gydymą, kurio pagrindas buvo kapecitabinas, bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 10,9 mėn., taikant gydymą, kurio pagrindas buvo 5-FU, - 9,6 mėn. Taikant gydymą, kurio pagrindas buvo cisplatina, bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 10 mėn., taikant gydymą, kurio pagrindas buvo oksaliplatina, - 10,4 mėn.

Progresavusio skrandžio vėžio gydymui kapecitabinas buvo derinamas ir su oksaliplatina. Tyrimų, kurių metu buvo taikoma monoterapija kapecitabinu, duomenys rodo, kad kapecitabinas yra aktyvus gydant progresavusį skrandžio vėžį.

Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei progresavęs skrandžio vėžys: metaanalinė

Šešių klinikinių tyrimų (SO14695, SO14796, M66001, NO16966, NO16967 ir M17032) metaanalizės duomenys paremia 5-FU keitimą kapecitabinu skrandžio ir žarnų vėžio monoterapijai bei sudėtiniam gydymui. Visa analizė apima 3097 pacientus, gydytus kapecitabiną įjungiančiu būdu, ir 3074 pacientus, gydytus 5-FU įjungiančiu būdu. Pacientų, kuriems buvo taikytas kapecitabiną įjungiantis gydymo būdas, bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 703 dienos (95% PI: 671; 745), pacientų, kuriems buvo taikytas 5-FU įjungiantis gydymo būdas, - 683 (95% PI:646; 715). Rizikos santykis bendram išgyvenamumui buvo 0,94 (95% PI: 0,89; 1; p = 0,0489) ir tai rodo, kad kapecitabiną įjungiantis gydymo būdas yra ekvivalentiškas 5-FU įjungiančiam gydymo būdui.

Krūties vėžys

Lokalaus progresavusio arba metastazinio krūties vėžio gydymas kapecitabino ir docetakselio deriniu

Vieno daugiacentrio, atsitiktinių imčių, kontroliuojamo III fazės klinikinio tyrimo duomenys paremia pacientų, sergančių lokaliu progresavusiu arba metastaziniu krūties vėžiu, gydymą kapecitabino ir docetakselio deriniu po to, kai citotoksinė chemoterapija, įjungianti antracikliną, buvo neveiksminga. Šio tyrimo metu 255 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi kapecitabino (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po to 7 parų pertrauka) ir docetakselio (75 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo infuzuojama į veną per 1 valandą kas 3 savaitės) deriniu. 256 atsitiktinių imčių būdu atrinkti pacientai buvo gydomi vien docetakseliu (100 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo infuzuojama į veną per 1 valandą kas 3 savaitės). Pacientų, gydomų kapecitabino ir docetakselio deriniu, išgyvenamumas buvo geresnis (p = 0,0126). Vidutinė išgyvenamumo trukmė buvo 442 dienos (kapecitabinas + docetakselis), palyginti su 352 dienomis (vien docetakselis). Visos atsitiktinių imčių būdu atrinktos populiacijos bendras objektyvaus atsako dažnis (tyrėjo vertinimu) buvo 41,6% (kapecitabinas + docetakselis), palyginti su 29,7% (vien docetakselis), p = 0,0058. Laikotarpis be ligos progresavimo buvo ilgesnis kapecitabino ir docetakselio deriniu gydomų pacientų (p < 0,0001). Laikotarpio be ligos progresavimo vidurkis buvo 186 dienos (kapecitabinas + docetakselis), palyginti su 128 dienomis (vien docetakselis).

Monoterapija kapecitabinu po neveiksmingos taksenus, antracikliną įjungiančios chemoterapijos arba tuo atveju, jeigu gydymas antraciklinais netinka

Dviejų daugiacentrių II fazės klinikinių tyrimų duomenys paremia monoterapiją kapecitabinu pacientams, kuriems taksenus ir antracikliną įjungianti chemoterapija buvo neveiksminga arba kuriems tolesnis gydymas antraciklinu netinka. Šių tyrimų metu kapecitabinu (1250 mg/m2 kūno paviršiaus dozė buvo vartojama 2 kartus per parą 2 savaites, po to 1 savaitės pertrauka) iš viso buvo gydyti 236 pacientai. Bendras objektyvaus atsako dažnis (tyrėjo vertinimu) buvo 20% (pirmo tyrimo metu) ir 25% (antro tyrimo metu). Laikotarpio be ligos progresavimo vidurkis buvo atitinkamai 93 dienos ir 98 dienos, vidutinė išgyvenamumo trukmė - atitinkamai 384 dienos ir 373 dienos.

Visos indikacijos

14 klinikinių tyrimų, kurių metu įvairių indikacijų (gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio bei krūties vėžio) atveju 4700 pacientų buvo gydyti arba vien kapecitabinu, arba kapecitabino ir skirtingos chemoterapijos deriniu, duomenų metaanalizė parodė, kad kapecitabinu gydytų pacientų, kuriems pasireiškė plaštakų ir pėdų sindromas (PPS), bendro išgyvenamumo trukmė buvo ilgesnė, negu pacientų, kuriems šis sindromas nepasireiškė: bendro išgyvenamumo trukmės vidurkis buvo 1100 dienų (95% PI: 1007; 1200), palyginti su 691 diena (95% PI: 638; 754), rizikos santykis - 0,61 (95% PI: 0,56; 0,66).

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti kapecitabino tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis patvirtintoms indikacijoms: gaubtinės ir tiesiosios žarnų adenokarcinoma, skrandžio adenokarcinoma ir krūties karcinoma (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumo tyrimų metu kasdien skiriant per burną kartotines kapecitabino dozes beždžionėms pavianams ir pelėms, pasireiškė būdingas fluoropirimidinų sukeliamas toksinis poveikis virškinimo traktui, limfoidiniam audiniui ir kraujodaros sistemai. Šis toksinis poveikis buvo trumpalaikis. Pastebėtas toksinis kapecitabino poveikis odai, apibūdinamas kaip degeneraciniai/regresiniai pokyčiai. Kapecitabinas nedarė toksinio poveikio kepenims ir CNS (centrinei nervų sistemai). Toksinis poveikis širdžiai (pvz., pailgėjęs PR ir QT intervalas) nustatytas beždžionėms pavianams po intraveninės injekcijos (100 mg/kg kūno svorio), bet neatsirado kartotinai duodant vaistinio preparato gerti (po 1379 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per parą).

Dvejų metų kancerogeniškumo tyrimas su pelėmis kancerogeninio kapecitabino poveikio neparodė.

Įprastų poveikio vaisingumui tyrimų metu pastebėta, kad gaunančių kapecitabino pelių patelių vaisingumas pablogėjo; tačiau nebeduodant vaistinio preparato šis poveikis išnyko. Be to, 13 savaičių tyrimo metu pastebėta, kad atsirado atrofinių ir degeneracinių pokyčių pelių patinų reprodukcijos organuose; tačiau nebeduodant vaistinio preparato šis poveikis išnyko (žr. 4.6 skyrių).

Embriotoksinio ir teratogeninio poveikio tyrimų su pelėmis metu nustatyta nuo dozės priklausanti padidėjusi vaisiaus rezorbcija ir sustiprėjęs teratogeninis poveikis. Duodant dideles dozes beždžionėms, pastebėta persileidimų ir gemalo žūčių, bet teratogeninio poveikio nenustatyta.

Kapecitabinas in vitro neveikė mutageniškai bakterijų (Ames mėginys) ar žinduolių ląstelių (kininio žiurkėno V79/HPRT genų mutacijos mėginys). Tačiau, panašiai kaip ir kiti nukleozidų analogai (pvz., 5-FU), kapecitabinas klastogeniškai veikė žmogaus limfocitus (in vitro), taip pat buvo teigiamas pelių kaulų čiulpų mikrobranduolių mėginys (in vivo).

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Laktozė monohidratas

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Hipromeliozė (E464)

Kroskarmeliozės natrio druska

Magnio stearatas (E572)

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Makrogolis

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Pobūdis: PVC/PVDC/aliuminio lizdinė plokštelė.

Turinys: lizdinė plokštelė (kryžminės perforacijos arba neperforuota), sudaryta iš baltos nepermatomos 0,25 mm PVC/PVDC plėvelės ir 0,025 mm minkštos aliuminio folijos, kurioje yra 10 tablečių.

Pakuotės dydis yra 60 (6 x 10) plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Pateikiamą naujausią informaciją apie vaistą galite pasitikrinti svetainėje www.vvkt.lt
Spauskite ant pasirinkto raktinio žodžio ir raskite visą, su juo susijusią informaciją apie vaistus, ligas, straipsnius, forumo temas bei gydytojų atsakymus.
alergijaanemijaanginaanoreksijaaritmijaastenijabendrosbėrimasbradikardijabronchitasbūklėdepresijadeskvamacijadiabetasdioksidasdisgeuzijadispepsijadozavimasdruskadusulysembolijaeritemaeritrodizestezijafluorouracilasfunkcijagastritasgripasgydymasgydytojashematurijahepatitashiperkalcemijahipertenzijahipestezijahipokalcemijahipotenzijahipromeliozėinfarktasinfekcijainformacijąišbėrimaskapsulėskarščiavimaskonjunktyvitaskosulyskraujaskraujavimaslaktozėmakrogolismetodasmirtismonohidratasnemiganepakankamumasnėštumasneuropatijaneutropenijaniežulysnuovargisoksidaspacientasplėvelėplokštelėspoveikisprakaitavimaspriemonespriepuolisprofilaktikaipsichikospūslėspūtimaspykinimasryklėsšaltkrėtissindromassistemaiskausmasslogastenozėstomatitassutrikimassvaigulyssvoristabletėstachikardijatrombocitopenijatrombozėuždegimasvaisingumasvaistaiveiksmingasvėmimasvėžysviduriavimas
Atgal į sąrašą

Populiariausios ligos

Rekomenduojamos gydymo įstaigos

Anekdotai

  • - Kur eini?
    - Einu skiepytis.
    - Į polikliniką?
    - Ne, į užpakalį.

  • Daugiau anekdotų

Dienos Klausimas

Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?